Vartojimo kreditų reguliavimo reforma: ką svarbu žinoti rinkos dalyviams?

Vartojimo kreditų reguliavimo pokyčiai Lietuvoje jau įteisinti – 2026 m. balandžio 16 d. Seimas priėmė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymą , kuriuo į nacionalinę teisę perkeltos naujosios ES vartojimo kreditų direktyvos (ES) 2023/2225 (CCD II) nuostatos. Nauja įstatymo redakcija bus taikoma nuo 2026 m. lapkričio 20 d. Nors didžiausias dėmesys skiriamas vartotojų apsaugai, kartu priimti pokyčiai taip pat turi įtakos vartojimo kredito davėjų veiklai.

„Naujasis įstatymas ne tik išplečia reguliavimo taikymo sritį, bet ir nustato naujus, išsamesnius reikalavimus reklamai, informacijos teikimui, darbuotojų kompetencijai, atlyginimų politikai, automatizuotam kreditingumo vertinimui“, – teigia ECOVIS ProventusLaw advokatas Linas Vidžys.

Tai reiškia, kad pasirengti pokyčiams reikės tiek esamiems rinkos dalyviams, tiek tiems, kuriems iki šiol vartojimo kreditų reguliavimas nebuvo taikomas.

Platesnė taikymo sritis: kam bus taikomas įstatymas

Viena svarbiausių naujovių – išplėsta įstatymo taikymo sritis. Reguliavimas apims ir tuos produktus bei verslo modelius, kurie iki šiol vartojimo kredito reguliavimo išvengdavo. Įstatymas bus taikomas, be kita ko:

• kredito sutartims be palūkanų ir kitų mokesčių – panaikinta išimtis, kuria praktikoje dažniausiai naudojosi telekomunikacijų bendrovės, parduodančios telefonus ir kitą įrangą išsimokėtinai;
• atidėtiems mokėjimams („pirk dabar, mokėk vėliau“, BNPL), kai mokėjimo terminas ilgesnis nei 50 dienų arba kai finansavimą teikia trečioji šalis;
• sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartims, įskaitant tas, pagal kurias kreditas grąžinamas per vieną mėnesį;
• nuomos ir išperkamosios nuomos sutartims, kuriose numatyta vartotojo teisė ar pareiga įsigyti daiktą.

Kartu įtvirtinta nauja išimtis prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų atidėtiems mokėjimams. Įstatymas nebus taikomas, jei pardavėjas pats leidžia vartotojui atsiskaityti per 50 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo, kreditą siūlo ne trečioji šalis ir netaikomos palūkanos ar kiti mokesčiai, išskyrus įstatyme nustatyto dydžio netesybas už pavėluotus mokėjimus. Neatitikus bent vienos iš šių sąlygų, produktas bus vertinamas kaip vartojimo kreditas.

Todėl naujus reikalavimus turės įvertinti ne tik bankai ir nebankiniai kredito davėjai, bet ir el. prekybos bei mažmeninės prekybos įmonės, BNPL paslaugų teikėjai, telekomunikacijų bendrovės ir kredito tarpininkai. Lemiamas veiksnys – ne komercinis produkto pavadinimas, o jo teisinė struktūra: kas suteikia atidėtą mokėjimą, ar dalyvauja trečioji šalis, ar taikomi mokesčiai ir koks yra mokėjimo terminas.

Reklama: daugiau atsakomybės ir mažiau manipuliacijų

Vienas iš labiausiai pastebimų pokyčių – griežtesni vartojimo kreditų reklamos reikalavimai. Nors reklama jau yra ribojama, naujasis įstatymas įtvirtina aiškų principą: reklama turi būti tiksli, aiški ir neklaidinanti.

Įstatyme tiesiogiai draudžiama naudoti formuluotes, kurios sudarytų įspūdį, kad vartojimo kreditas pagerina asmens finansinę padėtį, yra alternatyva taupymui arba padidina finansinius išteklius. Reklamoje taip pat nebus leidžiama teigti, kad ankstesni finansiniai įsipareigojimai neturi įtakos sprendimui suteikti kreditą.

Be to, visose vartojimo kreditų reklamose turės būti aiškus ir matomas įspėjimas: „Įspėjimas! Skolintis pinigus kainuoja.“ Ši prievolė taip pat bus taikoma skaitmeninei reklamai, kuri turės būti pritaikyta prie techninių platformų galimybių, užtikrinant, kad vartotojai galėtų lengvai gauti visą reikiamą informaciją.

Daugiau informacijos ir anksčiau

Naujasis įstatymas iš esmės keičia informacijos teikimo vartotojams logiką. Be standartinės ikisutartinės informacijos, vartojimo kreditų teikėjai taip pat turės teikti bendrąją informaciją ir „tinkamus paaiškinimus“, kad vartotojai galėtų realistiškai įvertinti siūlomo produkto tinkamumą.

Svarbu, kad:

• visa informacija būtų teikiama iš anksto, o ne sutarties sudarymo metu;
• standartinė informacija bus suskirstyta į esminę ir papildomą informaciją, o svarbiausia informacija turi tilpti į pirmąjį puslapį (arba daugiausia į du puslapius);
• visa informacija vartotojui bus teikiama nemokamai, nepriklausomai nuo informacijos perdavimo priemonės.

Be to, numatyti informacijos teikimo reikalavimai ir automatizuotiems pasiūlymams – vartotojas turi būti informuotas, kad pasiūlymo kaina ar sprendimas pagrįstas automatizuotu duomenų tvarkymu.

Automatizuotas kreditingumo vertinimas – su teise į „žmogaus įsikišimą“

Vienas iš modernesnių, bet ir jautresnių pokyčių yra išsamus automatizuoto kreditingumo vertinimo reglamentavimas. Jei sprendimas suteikti kreditą priimamas automatiškai, vartotojas turi teisę:

• prašyti žmogaus įsikišimo;
• gauti suprantamą sprendimo paaiškinimą;
• pareikšti savo nuomonę ir prašyti peržiūrėti sprendimą.

Jei suteikti kreditą atsisakoma, vartotojas per tris darbo dienas turi būti informuotas ne tik apie sprendimą, bet ir apie jo priežastis bei apskundimo galimybes.

Nauji vidiniai reikalavimai: atlyginimų politika ir darbuotojų kompetencija

Įstatyme pirmą kartą nustatyti reikalavimai vartojimo kreditų teikėjų atlyginimų politikai. Ji turės būti suderinta su rizikos valdymu ir negalės skatinti darbuotojų priimti sprendimus remiantis vien kiekybiniais rodikliais (pvz., patvirtintų paraiškų skaičiumi).

Taip pat yra privalomi profesinių žinių ir įgūdžių reikalavimai darbuotojams, kurie tiesiogiai dirba su vartojimo kredito sutartimis. Kredito davėjai turės ne tik užtikrinti savo darbuotojų kompetenciją, bet ir sugebėti ją pagrįsti priežiūros institucijai.

Ar atėjo laikas veikti?

Nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija bus taikoma jau nuo 2026 m. lapkričio 20 d., todėl laiko pasirengti liko nedaug. Pirmiausia kiekviena įmonė, kuri siūlo vartotojams atidėtą mokėjimą, parduoda prekes ar paslaugas išsimokėtinai arba kitaip finansuoja jų pirkimus, turėtų įvertinti, ar jos produktai patenka į išplėstą įstatymo taikymo sritį ir ar jiems gali būti taikoma kuri nors išimtis.

Jei produktas patenka į įstatymo taikymo sritį, o įmonė iki šiol vartojimo kredito veiklos nevykdė, reikės laiku imtis veiksmų, kad ji būtų įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, ir pasirengti atitikti visus įstatymo reikalavimus – nuo kreditingumo vertinimo iki informacijos teikimo vartotojams. Neįrašytos į sąrašą įmonės (išskyrus tam tikras finansų įstaigas) vartojimo kreditų teikti negalės.

Esami rinkos dalyviai turėtų įvertinti, ar jų veikla atitinka naujus reikalavimus: peržiūrėti reklamą, vartojimo kredito sutartis ir vartotojams teikiamą ikisutartinę bei kitą informaciją, kreditingumo vertinimo ir automatizuoto sprendimų priėmimo procesus, atlyginimų politiką ir darbuotojų kompetenciją.