Finansų įstaigų ir fintech įmonių licencijavimas ES
Išsamios konsultacijos finansų įstaigų licencijavimo, veiklos paso suteikimo ir atitikties reguliavimo reikalavimams klausimais visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų.
Padedame įmonėms gauti vartojimo kredito, tarpusavio skolinimo platformos bei su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito licencijas ir užtikrinti veiklos atitiktį Lietuvos banko bei kitų teisės aktų reikalavimams.
Vartojimo kreditas suteikiamas fiziniams asmenims ne verslo ar profesiniu tikslu atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu būdu. Skolinama iš licencijuoto vartojimo kredito davėjo lėšų.
Vartojimo kredito davėjas – asmuo, kuris verslo tikslais teikia vartojimo kreditus. Verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi teisės fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys. Suteikti šiuos kreditus turi teisę tik Lietuvos banko prižiūrimos bendrovės, įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.
Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per licencijuotą tarpusavio skolinimo platformą asmenys teikia vartojimo kreditus jų gavėjams. Tarpusavio skolinimo platforma skolina ne savo, o trečiųjų asmenų lėšas.
Su nekilnojamuoju turtu susijęs kreditas – fiziniam asmeniui ne verslo ar profesiniais tikslais teikiamas kreditas, užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ar su nekilnojamuoju turtu susijusia teise arba skirtas įgyti ar išlaikyti žemės ar kito esamo ar projektuojamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisę.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti tokį kreditą. Kredito įstaigos veikia pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o kiti kredito davėjai turi būti įrašyti į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį kredito davėjų sąrašą.
2026 m. balandžio 16 d. Seimas priėmė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeltos ES vartojimo kreditų direktyvos (ES) 2023/2225 (CCD II) nuostatos. Nauja įstatymo redakcija taikoma nuo 2026 m. lapkričio 20 d. Ji išplečia reguliavimo taikymo sritį ir nustato naujus, išsamesnius reikalavimus reklamai, informacijos teikimui vartotojams, kreditingumo vertinimui (įskaitant automatizuotą), atlyginimų politikai ir darbuotojų kompetencijai. Atitikti naujus reikalavimus turės tiek esami rinkos dalyviai, tiek įmonės, kurioms vartojimo kreditų reguliavimas iki šiol nebuvo taikomas.
Naujasis įstatymas taikomas ir produktams bei verslo modeliams, kurie iki šiol vartojimo kredito reguliavimo išvengdavo, be kita ko:
Įstatymas netaikomas, kai pardavėjas pats leidžia vartotojui atsiskaityti per 50 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo, kreditą siūlo ne trečioji šalis, netaikomos palūkanos ar kiti mokesčiai (išskyrus įstatyme nustatyto dydžio netesybas už pavėluotus mokėjimus), o reikalavimas neperleidžiamas tretiesiems asmenims. Didelėms įmonėms, prekes ar paslaugas internetu parduodančioms pagal nuotolines sutartis, vietoj 50 dienų taikomas 14 kalendorinių dienų terminas. Atitikti naujus reikalavimus turi ne tik bankai ir nebankiniai kredito davėjai, bet ir pardavėjai, mokymų teikėjai, el. parduotuvės ir telekomunikacijų bendrovės. Jeigu pirkinį finansuoja lizingo bendrovė ar BNPL paslaugų teikėjas, pardavėjas tampa kredito tarpininku, kuriam taikomi atskiri reikalavimai.
Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu daugėja atvejų, kai gyventojams siūlomos įvairių prekių (transporto priemonių, buities prietaisų ir pan.) nuomos paslaugos, nors iš esmės po jomis slepiami vartojimo kreditai. Išaiškinęs atvejus, kai siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, Lietuvos bankas taiko poveikio priemones.
Be išplėstos taikymo srities, naujasis įstatymas vartojimo kredito davėjams nustato ir naujų pareigų, be kita ko:
Jeigu Jūsų įmonė teikia vartojimo kreditus, siūlo vartotojams atidėtą mokėjimą, prekes ar paslaugas išsimokėtinai, nuomą ar išperkamąją nuomą arba kitaip finansuoja jų pirkimus, ECOVIS teisininkai padės:
Nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija taikoma nuo 2026 m. lapkričio 20 d. sudaromoms vartojimo kredito sutartims, o kai kurie jos reikalavimai taikomi ir anksčiau sudarytoms neterminuotoms sutartims.
Tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer, P2P) platformos padeda kredito davėjams surasti vartotojus, kuriems reikia finansavimo, aplenkiant tradicines bankines institucijas. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus licenciją išduoda ES valstybės narės priežiūros institucija (Lietuvos bankas įtraukia į sąrašą Lietuvoje).
Visoje Europoje vartotojai tarpusavio skolinimą vertina kaip modernią alternatyvą tradiciniam banko finansavimui, ypač mažesnių vartojimo kreditų srityje. Per tarpusavio skolinimo platformą investuotojai teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus jų gavėjams – fiziniams asmenims. Platformose skolinantys asmenys gali tikėtis didesnės grąžos nei iš indėlių bankuose ar kitų tradicinių finansinių priemonių. Jei siekiama panašiu būdu finansuoti verslą, reikalinga sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus licencija.
Lietuvos vartojimo kredito reguliavimas leidžia greitai ir paprastai licencijuoti tarpusavio skolinimo platformas, kad jos galėtų teikti paslaugas tiek investavimo galimybių ieškantiems kredito davėjams, tiek finansavimo siekiantiems mažmeniniams klientams. Įtraukimas į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą trunka šiek tiek daugiau nei mėnesį (30 darbo dienų).
Didžiausią finansų įstaigų licencijavimo patirtį Lietuvoje turintys ECOVIS ProventusLaw teisininkai ir finansų konsultantai padės:
Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas nustato su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo sąlygas ir kredito davėjo, kredito tarpininko bei tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę vykdant šiame įstatyme numatytą veiklą.
Įstatymo reikalavimai taikomi kredito sutartims su fiziniais asmenimis, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba kurių paskirtis – įgyti / išlaikyti teisę į žemės arba kito nekilnojamojo turto nuosavybę.
Su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus teikti gali tik kredito įstaigos ir į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašyti kredito davėjai, o tarpininkauti teikiant tokius kreditus – tik į Viešąjį kredito tarpininkų sąrašą įrašyti kredito tarpininkai. Siekdama būti įrašyta į sąrašą, bendrovė turi Lietuvos bankui įrodyti, kad jos vadovai ir akcininkai yra nepriekaištingos reputacijos, darbuotojai turi reikiamų žinių ir kompetencijos, o pati bendrovė yra įdiegusi tinkamas kreditingumo vertinimo, rizikos valdymo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras.
Teikdamas su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus, kredito davėjas privalo laikytis atsakingojo skolinimo principų, prieš sudarydamas sutartį pateikti vartotojui Europos standartizuotą informacinį lapą (ESIL), tinkamai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertę.
ECOVIS ProventusLaw teisininkai ir finansų konsultantai padės:
ECOVIS ProventusLaw padeda finansų įstaigoms nuo pasirengimo licencijavimui iki kasdienės veiklos klausimų, priežiūros institucijų patikrinimų ir nustatytų trūkumų šalinimo.
Mūsų Bankininkystės, finansų ir FinTech departamente veikia atskiros reguliacinių teisininkų, atitikties specialistų ir atitikties audito komandos. Klientams teikiame teisinę pagalbą, padedame praktiškai įgyvendinti reguliavimo reikalavimus ir atliekame atitikties bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos auditus.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje padėjome daugiau nei 40 finansų įstaigų, tarp jų ir kredito davėjams, pereiti visą licencijavimo procesą – nuo pasirengimo iki licencijos gavimo.
Mūsų teisininkai visose trijose Baltijos šalyse dirba kaip viena komanda, o klientas tiesiogiai bendrauja su partneriu, kuris koordinuoja specialistų darbą. Gerai išmanome vietos reguliavimo aplinką, o tarptautiniais klausimais pasitelkiame ECOVIS tinklo, veikiančio daugiau nei 90 pasaulio šalių, teisininkų ir finansų konsultantų patirtį.
Mūsų kompetenciją bankininkystės, finansų ir FinTech srityse pripažįsta tarptautiniai teisės žinynai „IFLR1000“, „The Legal 500“ ir „Chambers and Partners“.
Atskira licencija Lietuvoje neišduodama. Teisę teikti vartojimo kreditus suteikia įrašymas į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą – praktikoje šis procesas vadinamas vartojimo kredito licencijavimu.
Vartojimo kredito davėju gali būti juridinis asmuo, kuris verslo tikslais teikia vartojimo kreditus. Fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys verstis šia veikla negali.
Lietuvos bankui pateikiamas prašymas, informacija apie bendrovės vadovus ir dalyvius, turinčius 20 proc. ar didesnę įstatinio kapitalo ar balsų dalį arba galinčius daryti lemiamą poveikį bendrovei, ir jų atitiktį Vartojimo kredito įstatymo reikalavimams, taip pat vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklės. Lietuvos bankas sprendimą priima per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo, o bendrovė į sąrašą įrašoma per 2 darbo dienas nuo sprendimo.
Taip. Nepriklausomas vartojimo kredito tarpininkas veiklą gali pradėti tik Lietuvos bankui įrašius jį į Viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą. Vartojimo kredito davėjo vardu veikiantį tarpininką į Viešąjį vartojimo kredito davėjo vardu veikiančių vartojimo kredito tarpininkų sąrašą įrašo pats vartojimo kredito davėjas.
Jeigu prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo kredito tarpininko funkcijas atlieka tik kaip papildomą funkciją, jo vadovams netaikomi Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyti reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai. Ar tarpininkavimas yra papildoma funkcija, vertinama pagal faktines aplinkybes: verslo modelį, tarpininkavimo mastą ir reguliarumą, iš tarpininkavimo gaunamų pajamų dalį, darbuotojų funkcijas. Lietuvos banko nuomone, pavyzdžiui, odontologijos klinika, kuri pacientams siūlo galimybę atsiskaityti vartojimo kreditu, gali būti laikoma tarpininko funkcijas atliekančia kaip papildomą funkciją, o paskolų palyginimo platforma – paprastai ne.
Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. vartojimo kredito reklamoje privaloma aiškiai, glaustai ir gerai matomai pateikti įspėjimą „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja.“ Lietuvos banko nuomone, įspėjimas turi būti matomas pačiame reklaminiame pranešime – jo pateikimas tik paspaudus ar išskleidus reklamą laikytinas netinkama praktika.
Nauja įstatymo redakcija netaikoma vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2026 m. lapkričio 19 d., išskyrus informavimo reikalavimus, kurie taikomi ir anksčiau sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims.
Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis už didesnįjį iš šių dydžių: 40 000 eurų arba 0,2 proc. per platformą suteiktų ir paskolos davėjams dar negrąžintų vartojimo kreditų sumos.
Turite klausimų ar reikia daugiau informacijos?
Atsiųskite mums el. laišką!