Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvoje keičiasi tiesioginės rinkodaros taisyklės – verslui atsiranda daugiau lankstumo bendraujant su juridiniais asmenimis. Iki šiol, tiesioginės rinkodaros pranešimus buvo galima siųsti tik turint išankstinį abonento sutikimą. Reikalavimas vienodai galiojo ir juridiniams, ir fiziniams asmenims („opt-in“ modelis).
2026 m. balandžio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus, kuriais verslui suteikiama daugiau lankstumo vykdant tiesioginę rinkodarą juridiniams asmenims. Šie pakeitimai įsigalios 2026 m. liepos 1 d. ir bus taikomi tik tiesioginei rinkodarai, vykdomai elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., el. paštu, SMS), bei neapims kitų rinkodaros formų.
Tiesioginė rinkodara juridiniams asmenims, kas naujo?
Nuo šiol tiesioginė rinkodara juridiniams asmenims gali būti vykdoma be išankstinio sutikimo, taikant „opt-out“ modelį. Tai reiškia, kad pranešimai gali būti siunčiami, jei gavėjui sudaroma aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė bet kada jų atsisakyti.
Kalbant apie „opt-out“ modelį, svarbiausia – atsisakymo mechanizmas turi veikti realiai, o ne formaliai. Atsisakymas turi būti aiškus ir paprastas, turi būti užtikrinta, kad gavėjas galėtų be papildomų kliūčių atsisakyti tolesnių rinkodaros pranešimų.
Praktikoje tai reiškia, kad kiekviename pranešime turi būti aiški ir lengvai naudojama atsisakymo galimybė, pavyzdžiui, aktyvi vieno veiksmo principo nuoroda „atsisakyti“ (angl. „unsubscribe“). Atsisakymas negali reikalauti papildomų veiksmų, tokių kaip prisijungimas ar formų pildymas, ir turi būti įgyvendinamas nedelsiant arba per protingą laikotarpį.
Vis dėlto dalis klausimų vis dar išlieka problematiški. Pavyzdžiui, kaip žinoti, ar el.pašto adresas yra įmonės, ar fizinio asmens? Išlieka neaišku, kaip turi būti vertinami vardiniai įmonių darbuotojų el. pašto adresai (pvz., [email protected]). Tokie adresai pagal BDAR yra fizinio asmens duomenys.
Fizinių asmenų kontaktai: sutikimas išlieka būtinas
Fizinių asmenų atžvilgiu taisyklė nesikeičia – tiesioginė rinkodara galima tik gavus išankstinį sutikimą.
Sutikimas turi būti laisvas, konkretus, informuotas ir nedviprasmiškas, paprastai išreiškiamas aktyviu veiksmu (pvz., pažymint ne iš anksto pažymėtą varnelę). Taip pat svarbu, kad asmuo būtų tinkamai informuotas apie tai, kokiais tikslais jo duomenys bus naudojami ir kokio pobūdžio pranešimus jis gaus.
Išimtis: „soft opt-in“ esamiems klientams
Nors fizinių asmenų atžvilgiu galioja bendroji taisyklė, kad tiesioginei rinkodarai būtinas išankstinis sutikimas, įstatymas numato išimtį – vadinamąjį „soft opt-in“ modelį, taikomą esamiems klientams.
Ši išimtis leidžia verslui naudoti kliento elektroninio pašto kontaktinius duomenis be atskiro sutikimo, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms:
- Duomenys turi būti gauti teisėtai – klientui įsigyjant prekes ar paslaugas.
- Rinkodara gali būti vykdoma tik dėl panašių prekių ar paslaugų, susijusių su tuo, ką klientas jau yra įsigijęs.
- Klientui turi būti sudaryta reali galimybė nesutikti su tokiu duomenų naudojimu duomenų rinkimo metu.
- Klientui turi būti sudaryta reali galimybė nesutikti su tokiu duomenų naudojimu kiekviename siunčiamame pranešime.
Ką tai reiškia verslui?
Sulig įstatymo pakeitimais,B2B rinkodara tampa lankstesnė – galima taikyti juridiniams asmenims „opt-out“ modelį be išankstinio sutikimo. Vis dėlto verslams ir tinkodaros specialistams derėtų žinoti, kad B2C segmentas išlieka griežtai reguliuojamas – būtinas aiškus ir tinkamai dokumentuotas sutikimas. „Soft opt-in“ išimtis taikoma tik siaurai apibrėžtais atvejais ir negali būti plečiamai interpretuojama.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti