Lietuvos Aukščiausiasis teismas pakeitė iki šiol galiojusią teismų praktiką, pagal kurią teismui sprendžiant klausimą dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą su tarptautiniu elementu, jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal ieškinio teismui pateikimo metu buvusias aplinkybes.
Faktinės aplinkybės
2022 m. gruodžio 29 d. paskelbtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas, ar darbdaviui ginčijus darbo ginčų komisijos sprendimą po to, kai ginčą inicijavo darbuotojai (Baltarusijos piliečiai), teismas turi iš naujo spręsti tarptautinės jurisdikcijos klausimą, t.y. vertinti ar ginčas priskirtinas nagrinėti Lietuvos teismų jurisdikcijai.
Nagrinėjamoje byloje į darbo ginčų komisiją su reikalavimais darbdavei kreipėsi darbuotojai (Baltarusijos Respublikos piliečiai). Šių pareikštų reikalavimų pagrindu darbo ginčų komisija priėmė sprendimus, su šiais nesutikdama darbdavė pareiškė ieškinius teisme, prašydama, be kita ko, minėtus sprendimus panaikinti. Teismas atsisakė priimti darbdavės ieškinį, nurodydamas, kad ieškinio padavimo dienai nėra nustatyta, kad darbuotojai turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, atvirkščiai – buvo nustatyta, kad darbo santykiai su Lietuvos darbdave yra nutrūkę ir nėra duomenų, kad darbuotojai gyvena Lietuvoje.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai
Naujoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad tuo atveju jei ginčui dėl teisės su tarptautiniu elementu taikoma įstatyme nustatyta privaloma išankstinė darbo ginčų dėl teisės sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčų komisijoje, tokio ginčo jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal DK 215 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijoje, atsižvelgiant į kreipimosi į darbo ginčų komisiją metu buvusias jurisdikcijos klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Atitinkamai, darbo ginčo šaliai nesutinkant su Lietuvos darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipusis į Lietuvos teismą, tarptautinės jurisdikcijos klausimas teismo iš naujo nespręstinas.. Kitoks aiškinimas būtų iš esmės nesuderinamas su efektyvia teise į teisminę gynybą ir teisės į teisminę gynybą prieinamumo principu.
Taigi šioje byloje nustačius, kad darbo ginčas darbo ginčų komisijoje buvo inicijuotas Baltarusijos piliečių ir konstatavus pirminėje darbo ginčų nagrinėjimo stadijoje, kad ginčas spręsti priklausė Lietuvos darbo ginčų komisijai, darbo ginčams persikėlus į teismą, tarptautinės jurisdikcijos klausimas pakartotinai nespręstinas, todėl teismai negalėjo atsisakyti priimti darbdavės ieškinio.
Kiti svarbūs Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai
Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat nurodė, kad:
- aukščiau nurodytas aiškinimas netaikytinas tais atvejais, kai ginčą dėl teisės inicijuoja darbdavys darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, atžvilgiu, nes tokiais atvejais taikytina specialioji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta DK 215 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.
- atsižvelgiant į tai, kad tam tikro darbo ginčo dėl teisės su tarptautiniu elementu nagrinėjimas DK nustatytas tiesiogiai teisme, teismo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti tokį ginčą klausimas sprendžiamas remiantis DK 215 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmiausia įvertinant 2 dalyje nustatytas taisykles, atsižvelgiant į kreipimosi į teismą metu esančias aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti darbo ginčą dėl teisės, tiesiogiai nagrinėtiną teisme, šį klausimą pirmiausia turi spręsti pagal DK 215 straipsnio 2 dalį, nukreipiančią, be kita ko, į Europos Sąjungos darbo teisės normas ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
Parengė ECOVIS ProventusLaw advokatų kontoros Darbo teisės grupės vadovė, asocijuota partnerė Brigida Bacienė
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti