BDAR apžvalga: naujienos ir ekspertų patarimai, lapkritis 2026

BDAR apžvalga: naujienos ir ekspertų patarimai, lapkritis 2026

Įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas. Kam apie jį pranešti: priežiūros institucijai, patiems asmenims, abiem ar niekam? Ar galite pagrįsti savo sprendimą?

Ši apžvalga skirta įmonėms, kurios tvarko asmens duomenis arba valdo informacines sistemas.

VDAI rekomendacija: kaip vertinti asmens duomenų saugumo pažeidimo keliamą pavojų

Data: 2026 m. spalio 26 d. | Šaltinis: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI)
Nuoroda (rekomendacija) | Nuoroda (VDAI pranešimas)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) paskelbė rekomendaciją, kaip įvertinti asmens duomenų saugumo pažeidimo keliamą pavojų. Nuo šio vertinimo priklauso, ar apie pažeidimą reikia pranešti VDAI ir informuoti pačius asmenis.

Kada reikia pranešti apie pažeidimą?

VDAI. Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) duomenų valdytojas turi pranešti VDAI nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, per 72 valandas nuo tada, kai sužinojo apie pažeidimą. Pranešti nereikia, jei mažai tikėtina, kad pažeidimas kels pavojų žmonių teisėms ir laisvėms. Jei pranešama vėliau nei per 72 valandas, turi būti nurodytos vėlavimo priežastys.

Asmenims. Jei dėl pažeidimo gali kilti didelis pavojus žmonių teisėms ir laisvėms, apie jį reikia informuoti ir atitinkamus asmenis, išskyrus BDAR 34 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

Kaip įvertinti pavojų?

VDAI rekomenduoja atsižvelgti į:

  • Pažeidimo pobūdį. Ar buvo pažeistas duomenų konfidencialumas, vientisumas ar prieinamumas? Prieinamumo pažeidimu gali būti ir laikinas duomenų nepasiekiamumas po kibernetinio incidento.
  • Duomenis. Kokie duomenys susiję su pažeidimu, kiek jų yra ir ar jie jautrūs?
  • Galimus padarinius. Kaip lengvai galima nustatyti asmenų tapatybę? Kokio sunkumo ir trukmės gali būti padariniai? Ar pažeidimas susijęs su pažeidžiamomis asmenų grupėmis?
  • Apsaugos priemones. VDAI pažymi, kad šifravimas mažina pavojų, jei naudojamas stiprus ir tinkamai įgyvendintas algoritmas, šifravimo raktai nebuvo pažeisti, nėra nutekėjusių atsarginių kopijų ar kitų realių būdų nustatyti asmenų tapatybę.

Rekomendacijoje pateikta matrica padeda įvertinti galimų padarinių sunkumą ir jų tikimybę. Pagal ją galimi trys rezultatai:

  • Pavojaus nėra: pažeidimą reikia dokumentuoti.
  • Kyla pavojus: pažeidimą reikia dokumentuoti ir apie jį pranešti VDAI.
  • Kyla didelis pavojus: papildomai reikia informuoti ir atitinkamus asmenis, jei netaikoma BDAR numatyta išimtis.

Matrica yra pagalbinė priemonė. Galutinį pavojaus lygį nustato pats duomenų valdytojas.

Kokius pavyzdžius pateikia VDAI?

Rekomendacijoje nagrinėjami penki pažeidimų pavyzdžiai. Juose nurodytomis aplinkybėmis:

  • 53 sutartims suteikti vienodi numeriai. Kadangi klaida nepaveikė sutarčių turinio ar galiojimo, pažeidimą reikėjo dokumentuoti, tačiau pranešti VDAI ar informuoti asmenų nereikėjo.
  • Sutarties pasirašymo nuoroda išsiųsta 133 klientams vietoj 2. Dokumentą su asmens kodu ir gyvenamosios vietos adresu spėjo atsidaryti 15 asmenų, prieiga panaikinta per 53 minutes. Pažeidimą reikėjo dokumentuoti ir apie jį pranešti VDAI, tačiau informuoti asmenų nereikėjo.
  • Po sukčiavimo atakos pažeista darbuotojo el. pašto paskyra. Pažeidimą reikėjo dokumentuoti ir apie jį pranešti VDAI, tačiau informuoti asmenų nereikėjo.
  • Iš Nekilnojamojo turto registro neteisėtai nuskaityta daugiau kaip 500 tūkst. įrašų. Naudojantis kompromituotomis teisėtų naudotojų paskyromis duomenys, įskaitant asmens kodus ir turto adresus, buvo sistemingai kopijuojami kelis mėnesius, todėl reikėjo ir pranešti VDAI, ir informuoti asmenis.
  • Nukopijuota apie 58 000 duomenų bazės įrašų. Duomenys jau buvo panaudoti sukčiavimo kampanijai, todėl reikėjo ir pranešti VDAI, ir informuoti darbuotojus bei klientus.

Kodėl tai svarbu?

Sprendimą reikia pagrįsti konkrečiais faktais ir techniniais įrodymais, pavyzdžiui, sistemų žurnalų įrašais, kurie gali parodyti, ar duomenys buvo kopijuoti. Tai galioja ir tuomet, kai nusprendžiama apie pažeidimą nepranešti.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių pavojus galėjo padidėti, vertinimą reikia atlikti iš naujo. Gali paaiškėti, kad apie anksčiau dokumentuotą pažeidimą būtina pranešti VDAI arba informuoti atitinkamus asmenis.

VDAI taip pat atkreipia dėmesį į dirbtinį intelektą (DI): jo priemonės gali palengvinti nutekintų duomenų susiejimą ir panaudojimą sukčiavimui. Todėl svarbu įvertinti ne tik tiesioginius, bet ir vėliau galinčius atsirasti padarinius.

Ką rekomenduojame?

Duomenų valdytojams rekomenduojame:

  • peržiūrėti vidinę pažeidimų valdymo tvarką ir pavojaus vertinimo formą pagal VDAI rekomendaciją;
  • užtikrinti, kad incidentą tirianti komanda galėtų laiku gauti sprendimui priimti reikalingus techninius įrodymus;
  • numatyti pakartotinį vertinimą, jei paaiškėtų naujų aplinkybių;
  • supažindinti už pažeidimų registravimą ir vertinimą atsakingus darbuotojus su VDAI rekomendacija ir jos pavyzdžiais.

„Digital Omnibus”: siūlomi pranešimų apie pažeidimus ir slapukų taisyklių pakeitimai

Data: 2026 m. spalio 22 d. | Šaltinis: Europos Sąjungos Tarybos derybų pozicija
Nuoroda

Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl pozicijos deryboms su Europos Parlamentu dėl „Digital Omnibus” pasiūlymo. Juo, be kitų teisės aktų, siūloma keisti BDAR, Elektroninio privatumo ir TIS 2 direktyvas bei Skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamentą (DORA).

Tai dar nėra galiojantys pakeitimai. Tarybos pozicija bus derybų su Europos Parlamentu pagrindas, todėl galutinės taisyklės gali skirtis.

Svarbiausi Tarybos siūlymai:

  • Pranešimai apie duomenų saugumo pažeidimus. Priežiūros institucijai būtų pranešama tik apie pažeidimus, kurie gali sukelti didelį pavojų. Jei įmanoma, tai reikėtų padaryti per 96 valandas. Pranešimai būtų teikiami per pagal TIS 2 sukurtą nacionalinį pranešimų kanalą. Kol jis neveiktų, pranešimai būtų teikiami tiesiogiai priežiūros institucijai.
  • EDAV sąrašai. Europos duomenų apsaugos valdyba (EDAV) turėtų paskelbti aplinkybių, kuriomis didelis pavojus yra tikėtinas, ir aplinkybių, kuriomis jis mažai tikėtinas, sąrašus.
  • Slapukai. Taryba siūlo taisykles palikti Elektroninio privatumo direktyvoje. Sutikimas išliktų bendra taisykle, tačiau būtų numatytos išimtys, pavyzdžiui, ryšio perdavimui, naudotojo aiškiai paprašytai paslaugai, anoniminiam apibendrintam auditorijos matavimui, techniniam saugumui ir kontekstinės reklamos rodymo bei veiksmingumo matavimui. Atskira išimtis būtų taikoma auditorijos matavimui pagal Europos žiniasklaidos laisvės akto 24 straipsnį. Išimtys būtų taikomos laikantis projekte nustatytų sąlygų.
  • Sutikimo atsisakymas. Naudotojai turėtų galėti atsisakyti vienu paspaudimu ar lygiaverčiu būdu. Atsisakius sutikimo, jo tuo pačiu tikslu nebūtų galima prašyti dar kartą bent keturis mėnesius.
  • DORA incidentai. Finansų subjektai apie didelius su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) susijusius incidentus savo priežiūros institucijai praneštų tuo pačiu nacionaliniu kanalu. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) skelbtų informaciją, padedančią nustatyti, kokios pranešimo pareigos taikomos ir kuriuo kanalu teikti pranešimą, tačiau pati pranešimų negautų.
  • DI kūrimas ir naudojimas. Tvarkant asmens duomenis DI sistemoms ir modeliams kurti bei naudoti, būtų galima remtis teisėtu interesu, taikant apsaugos priemones ir užtikrinant teisę nesutikti.

Kodėl tai svarbu?

Jei pakeitimai būtų priimti tokie, kokius siūlo Taryba, pranešimų apie pažeidimus sumažėtų. Tačiau pareiga įvertinti ir dokumentuoti kiekvieną pažeidimą išliktų.

Keistųsi ir slapukų sutikimo langų reikalavimai. Todėl verta iš anksto įvertinti siūlymus, tačiau esamas taisykles taikyti tol, kol pakeitimai bus priimti ir pradėti taikyti.

Ką rekomenduojame?

  • Toliau pranešti apie pažeidimus pagal šiuo metu galiojančią 72 valandų taisyklę.
  • Peržiūrėti slapukų sutikimo langus ir įvertinti juos pagal Tarybos siūlomą atsisakymo tvarką bei išimtis.
  • Stebėti derybas dėl bendro BDAR pažeidimų ir DORA incidentų pranešimo kanalo.

DI aktas: paskelbtas kokybės valdymo sistemos standartas

Data: 2026 m. spalio 14 d. | Šaltinis: Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2026/2274
Nuoroda (sprendimas) | Nuoroda (Komisijos informacija)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbta darniojo standarto EN 18286:2026 nuoroda. Standartas skirtas DI sistemų tiekėjų kokybės valdymo sistemoms, įskaitant stebėseną po sistemos pateikimo rinkai.

DI akto 17 straipsnyje nustatyta, kad didelės rizikos DI sistemų tiekėjai turi įdiegti kokybės valdymo sistemą. Ji, be kita ko, apima atitikties strategiją, projektavimą ir kokybės kontrolę, bandymus, duomenų ir rizikos valdymą, stebėseną po pateikimo rinkai, pranešimus apie rimtus incidentus ir dokumentų tvarkymą. Sistema taikoma proporcingai tiekėjo dydžiui.

Kada pareiga bus taikoma?

Pagal DI akto 113 straipsnį, pakeistą Reglamentu (ES) 2026/1744 (Skaitmeninis omnibusas dėl dirbtinio intelekto), ši pareiga kartu su kitais atitinkamų skirsnių reikalavimais bus taikoma:

  • nuo 2027 m. gruodžio 2 d. sistemoms, kurios pagal DI akto 6 straipsnio 2 dalį ir III priedą priskiriamos didelės rizikos sistemoms;
  • nuo 2028 m. rugpjūčio 2 d. sistemoms, kurios pagal 6 straipsnio 1 dalį ir I priedą priskiriamos didelės rizikos sistemoms.

Anksčiau rinkai pateiktoms ar pradėtoms naudoti sistemoms gali būti taikomos pereinamosios nuostatos.

DI sistemų tiekėjams, kurie yra finansų įstaigos ir kuriems pagal ES finansinių paslaugų teisę taikomi vidaus valdymo reikalavimai, numatyta atskira nuostata. Išskyrus rizikos valdymo, stebėsenos po pateikimo rinkai ir pranešimų apie rimtus incidentus reikalavimus, pareiga įdiegti kokybės valdymo sistemą laikoma įvykdyta laikantis atitinkamų vidaus valdymo taisyklių ir atsižvelgiant į darniuosius standartus.

Kodėl tai svarbu?

Pagal DI akto 40 straipsnio 1 dalį darniuosius standartus atitinkančioms didelės rizikos DI sistemoms ar bendrosios paskirties DI modeliams gali būti taikoma atitikties prezumpcija. Ji taikoma tik tiems reikalavimams ar pareigoms, kuriuos apima standartai.

Dėl didelės rizikos DI sistemų 40 straipsnio 1 dalis nurodo DI akto III skyriaus 2 skirsnio reikalavimus, o pareiga turėti kokybės valdymo sistemą nustatyta 3 skirsnio 17 straipsnyje. Komisijos sprendime neįvardyta, kuriuos konkrečius DI akto reikalavimus apima EN 18286.

Europos Komisija nurodo, kad standartą įgyvendinantiems tiekėjams bus taikoma atitikties prezumpcija dėl tų 17 straipsnio reikalavimų, kuriuos apima standartas. EN 18286 papildo, bet nepakeičia esamų vadybos standartų, pavyzdžiui, ISO/IEC 42001 ar ISO 9001, ir šiuo metu yra vienintelis DI kokybės valdymo standartas, suteikiantis atitikties prezumpciją, tad vien ISO/IEC 42001 atitiktis jos nesuteikia. Todėl prieš remiantis prezumpcija svarbu patikrinti paties standarto apimtį.

Ką rekomenduojame?

Didelės rizikos DI sistemų tiekėjams:

  • palyginti turimą kokybės valdymo sistemą su EN 18286:2026 ir užfiksuoti nustatytus trūkumus;
  • atitiktį standartui nurodyti techniniuose dokumentuose ir atliekant atitikties vertinimą.

Įmonėms, perkančioms didelės rizikos DI sistemas:

  • paklausti tiekėjų, ar jų kokybės valdymo sistema atitinka EN 18286.

Išmanieji akiniai: duomenų apsaugos ir konfidencialumo rizikos darbe

Data: 2026 m. spalio 13 d. | Šaltinis: Europos duomenų apsaugos valdyba (EDAV), pareiškimas 1/2026
Nuoroda

EDAV paskelbė pirminį vertinimą apie išmaniųjų akinių keliamus duomenų apsaugos klausimus. Šie įrenginiai gali turėti kameras, mikrofonus ir DI funkcijas, todėl jais gali būti tvarkomi ne tik naudotojo, bet ir aplinkinių žmonių duomenys.

Kas atsako už duomenų tvarkymą?

Akinių naudotojas gali būti laikomas duomenų valdytoju, kai naudoja juos profesiniais, tarnybiniais ar politiniais tikslais arba viešai dalijasi įrašais. Vien asmeninei ar namų ūkio veiklai taikoma išimtis aiškinama siaurai.

Atsakomybė taip pat gali tekti akinių gamintojams ir susietų programėlių ar DI paslaugų teikėjams. Jei jie nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, jie gali būti savarankiški arba bendri duomenų valdytojai. Tokiu atveju jie turi vykdyti savo pareigas, įskaitant pareigą informuoti asmenis.

Kaip informuoti aplinkinius?

Vien privatumo pranešimo gali nepakakti, nes aplinkiniai žmonės jo gali nepamatyti. EDAV nurodo priemones, kurios leistų pastebėti duomenų rinkimą tuo metu, kai jis vyksta: matomus šviesos indikatorius, garso signalus ar paties įrenginio dizaino elementus.

Priemonės turi būti veiksmingos ir sunkiai apeinamos. Pavyzdžiui, uždengus įrašymą rodantį šviesos indikatorių, įrašymas neturėtų veikti.

Koks duomenų tvarkymo pagrindas?

Gauti visų aplinkinių sutikimą gali būti sudėtinga. Sutikimas, gautas jau padarius įrašą, negali būti teisinis pagrindas tam įrašymui, kuris jau įvyko.

Jei remiamasi teisėtu interesu, būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes, ypač kai duomenis planuojama toliau naudoti komerciniais tikslais ar DI mokymui.

EDAV rekomenduoja riboti nuolatinį įrašymą, tiesiogines transliacijas ir duomenų saugojimo laiką. Pavojų taip pat gali mažinti aplinkinių asmenų atvaizdų suliejimas ir duomenų tvarkymas pačiame įrenginyje.

Jei akinių pagrindinė paskirtis yra teikti pagalbą realiuoju laiku, nuolatinis garso, vaizdų ar vaizdo įrašų išsaugojimas pagal numatytuosius nustatymus turėtų būti išjungtas. Išimtys galimos, jei saugojimas būtinas numatytai funkcijai arba jį sąmoningai įjungia naudotojas ir taikomos tinkamos apsaugos priemonės.

Kodėl tai svarbu darbdaviams?

Darbo vietoje išmanieji akiniai gali kelti klausimų dėl darbuotojų stebėjimo ir konfidencialios informacijos, įskaitant komercines paslaptis. Tam tikrose situacijose įrašymas gali būti netinkamas arba draudžiamas pagal taikomus teisės aktus ar vidaus taisykles.

Šias rizikas verta įvertinti tiek tada, kai akinius suteikia darbdavys, tiek tada, kai darbuotojai atsineša savo įrenginius. Įrašant kolegas, klientus ar konfidencialią informaciją gali būti pažeisti ir duomenų apsaugos, ir konfidencialumo reikalavimai.

Ką rekomenduojame?

Darbdaviams ir kitiems duomenų valdytojams rekomenduojame:

  • nuspręsti, ar darbo vietoje leidžiama naudoti išmaniuosius akinius, ir tai nustatyti vidaus taisyklėse;
  • prieš pradedant naudoti akinius įmonės veikloje atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV);
  • prieš įsigyjant įrenginius patikrinti jų privatumo ir saugumo funkcijas.

Pagal BDAR poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas, kai dėl duomenų tvarkymo gali kilti didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. BDAR numato ir išimtis.


Mūsų vertinimas

Lietuvos duomenų valdytojams šį mėnesį ypač aktuali VDAI rekomendacija. Patikrinkite, kaip jūsų pažeidimų valdymo tvarka veiktų penkiose VDAI aprašytose situacijose. Jei pagal savo tvarką priimtumėte kitokius sprendimus, įvertinkite, ar ją reikia atnaujinti.

Jei apie pažeidimus pranešate retai, verta išsiaiškinti, ar incidentų tikrai mažai, ar vidinis vertinimas pažeidimus per dažnai priskiria nekeliantiems pavojaus.

„Digital Omnibus” siūlymai gali pakeisti, apie kuriuos pažeidimus ir per kokį terminą reikia pranešti, tačiau tai dar tik derybinė pozicija. VDAI rekomendacija pagrįstas pažeidimų vertinimas bus naudingas ir pasikeitus taisyklėms.


Kaip gali padėti ECOVIS ProventusLaw?

Konsultuojame duomenų apsaugos ir skaitmeninės veiklos atsparumo klausimais:

  • Asmens duomenų saugumo pažeidimų valdymas. Padedame įvertinti pažeidimo keliamą pavojų, parengti pažeidimų valdymo tvarkas ir vertinimo formas, dokumentuoti sprendimus bei teikti pranešimus VDAI ir duomenų subjektams.
  • BDAR atitikties auditas. Vertiname duomenų tvarkymo atitiktį, rengiame trūkumų šalinimo planus ir padedame dokumentuoti, kas ir kada buvo ištaisyta.
  • Poveikio duomenų apsaugai vertinimai. Padedame įvertinti naujų produktų ir duomenų tvarkymo poveikį, įskaitant išmaniųjų įrenginių naudojimą.
  • Slapukai ir stebėjimo technologijos. Peržiūrime slapukų sutikimo langus ir naudojamas stebėjimo priemones.
  • Duomenų apsaugos pareigūno paslaugos. Konsultuojame dėl BDAR pareigų, bendradarbiavimo su priežiūros institucijomis ir darbuotojų mokymų.
  • DORA ir kibernetinis saugumas. Konsultuojame dėl IRT rizikos valdymo, pranešimų apie incidentus, paslaugų teikėjų rizikos, atsparumo testavimo ir pasirengimo priežiūros patikrinimams.
  • DI aktas. Padedame dėl kokybės valdymo sistemų, atitikties dokumentų ir DI sistemų įsigijimo sąlygų.
  • Atstovavimas VDAI tyrimuose ir ginčuose. Atstovaujame klientams VDAI tyrimuose ir skundžiant jos sprendimus Lietuvos administraciniams teismams.

Norite įvertinti, ar jūsų pažeidimų valdymo tvarka atitinka naująją VDAI rekomendaciją? Susisiekite su mūsų duomenų apsaugos komanda.


Kodėl ECOVIS ProventusLaw?

Mūsų technologijų teisės komanda konsultuoja duomenų apsaugos ir DORA klausimais, įskaitant IRT rizikos valdymą, pranešimus apie incidentus, IRT paslaugų teikėjų riziką ir skaitmeninės veiklos atsparumo testavimą. Šias sritis apima viena komanda, todėl galime suderinti duomenų apsaugos ir veiklos atsparumo procedūras bei pranešimų teikimą.

Duomenų apsauga ir IRT yra svarbi mūsų „FinTech” praktikos dalis. Konsultuojame kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas bei kitas finansinių technologijų įmones BDAR ir joms taikomų DORA reikalavimų klausimais. Taip pat dirbame su telekomunikacijų, gynybos technologijų ir logistikos įmonėmis.

Rengiame procedūras, kuriomis darbuotojai gali naudotis kasdien, dokumentus, atitinkančius faktinį sistemų veikimą, ir padedame surinkti atitikties įrodymus, kuriuos galima pateikti priežiūros institucijai.

„IFLR1000″ reitinguoja kontorą įmonių susijungimų ir įsigijimų bei finansinių paslaugų reguliavimo srityse, o bankininkystės ir finansų srityje priskiria ją „Notable” kategorijai. „The Legal 500″ reitinguoja kontorą technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų (TMT), mokesčių, nekilnojamojo turto ir statybos, „FinTech”, darbo teisės, ginčų sprendimo bei bankininkystės, finansų ir kapitalo rinkų srityse. Kontora taip pat reitinguojama „Chambers and Partners” leidiniuose „FinTech” ir „Europe”.

ECOVIS ProventusLaw veikia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei priklauso „ECOVIS International” tinklui, veikiančiam daugiau kaip 90 pasaulio šalių. Tai leidžia padėti klientams spręsti tarpvalstybinio duomenų tvarkymo ir kelių jurisdikcijų reikalavimų taikymo klausimus.

Susijusios naujienos

Žinios be patirties turi mažai vertės. Todėl didžiuojamės galėdami su jumis pasidalyti savo sukaupta patirtimi.

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti