Pranešėjų apsaugos įstatymo pagrindiniai reikalavimai

Pranešėjų apsaugos direktyva Direktyva (ES) 2019/1937 siekiama sustiprinti pranešėjų apsaugą ir paskatinti pranešti apie teisės pažeidimus.

Įgyvendinant Europos Sąjungos pranešėjų apie pažeidimus direktyvą, yra priimtas Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau- įstatymas),

Reguliavimas yra skirtas sudaryti saugias sąlygas asmenims, tarp jų ir darbuotojams, konfidencialiai pranešti apie žinomą pažeidimą ir išvengti neigiamų pasekmių dėl tokio pranešimo. Asmenys gali pranešti apie nusikaltimą, administracinį nusižengimą, ar kitą pažeidimą, kuriuo gali būti pažeidžiamas viešasis interesas. Įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones. Šiuo įstatymu, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos pranešėjų apie pažeidimus direktyva pabrėžiamas skaidrumas, atskaitomybė ir atsakingas elgesys, taip stiprinant aplinkosaugos, socialinius ir valdymo (ESG) principus, o tai atitinka platesnius ESG tikslus skatinti tvarią ir etišką verslo praktiką visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

Pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalo diegimas – privaloma priemonė reglamentuojama įstatymu

Pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalas yra privaloma daugeliui organizacijų priemonė, kuri leidžia darbuotojams ar kitoms suinteresuotoms šalims pranešti apie galimas organizacijos nusižengimus, nesąžiningą veiklą ar etikos pažeidimus. Ši priemonė yra kritiškai svarbi organizacijai, nes gali padėti atskleisti ir ištaisyti nepageidaujamus veiksmus organizacijoje, taip prisidėti prie jos veiklos skaidrumo ir sąžiningumo.

Pagrindinės Pranešėjų apsaugos įstatyme įtvirtinamos nuostatos

1. Pranešimų apie pažeidimus procesas taikomas šiose srityse: viešieji pirkimai, gaminių sauga ir atitiktis, transporto sauga, radiacinė sauga ir branduolinė sauga, maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė, finansinės paslaugos, produktai ir rinkos, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, aplinkos apsauga, visuomenės sveikata, vartotojų apsauga, privatumo ir asmens duomenų apsauga bei tinklo ir informacinių sistemų saugumas ir kt.

2. Pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalai: organizacijos privalo sukurti vidinius pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalus, kuriuos gali valdyti pačios organizacijos arba trečiųjų šalių paslaugų teikėjai. Kanalas turi užtikrinti pranešėjo konfidencialumą.

3. Pranešimų teikimo procesas: organizacijos turi turėti pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tyrimo procedūras, paskirti atsakingą asmenį ar padalinį, kuris atliktų tyrimus bei užtikrinti pranešėjų apsaugą ir veiksmingą pranešimų apie pažeidimus nagrinėjimą.

4. Pranešėjų apsauga: Pranešėjų apsaugos įstatyme draudžiamas kerštas pranešėjams, įskaitant atleidimą iš darbo, pažeminimą pareigose, priekabiavimą ir diskriminaciją. Įstatyme taip pat reikalaujama, kad organizacijos užtikrintų veiksmingas teisių gynimo priemones pranešėjams, kurie patiria atsakomuosius veiksmus.

5. Konfidencialumas: Pranešėjų tapatybė turi būti konfidenciali viso pranešimo proceso metu, išskyrus atvejus, kai ją atskleisti būtina tyrimui ar teisminiam nagrinėjimui.

Kas privalo įsidiegti vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą?

1. Finansines paslaugas teikiančios įmonės, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, tokios kaip:

• finansų ir bankininkystės;
• mokėjimo įstaigos;
• draudimo bendrovės;
• kredito įstaigos;
• investicijų valdymo bendrovės;
• elektroninių pinigų leidimo ir saugojimo įstaigos;
• ir pan.

2. Visos valstybės ar savivaldybės įstaigos.

3. Privatūs juridiniai asmenys (neatsižvelgiant į jų veiklos pobūdį), kuriuose dirba 50 ar daugiau darbuotojų.

4. Kitos organizacijos, kurių veiklos pobūdis patenka į teisingumo ministro tvirtinamą Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą, į kurį perkeliamos 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos priedo I dalies B punkto ir II dalies nuostatos.

Pažeidimų raportavimo procesas