Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo ne tik naujasis Darbo kodeksas, nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, tačiau nemažai naujovių pasitinka ir civilinių bylų dalyvius. Pasikeitė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, susijusios su viešojo intereso gynyba, bylinėjimosi išlaidomis, procesinių dokumentų įteikimo tvarka fiziniams asmenims, galimybe atstovauti apeliacinėje instancijoje ir kt. Pateikiame svarbiausius iš jų.
Pokyčiai, susiję su:
Apygardos teismų kompetencija
Iki 2017 m. liepos 1 d. apygardų teismai nagrinėjo ginčus, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų. Pagal CPK 27 str. 1 d. apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nuo šiol nagrinės civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Viešo intereso gynyba
Įtvirtinta prokuroro teisė įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 49 str. 1 d.). Tai pat CPK 49 str. 3 d. nustatyta teismo teisė įžvelgus reikalingumą nutartimi apie viešo intereso gynybą pranešti prokurorui.
Žyminio mokesčio dydžiais
Padidinti žyminio mokesčio dydžiai, todėl nuo 2017 m. liepos 1 d. bylinėtis tampa berangiau. Svarbu paminėti, jog naujausi CPK pakeitimai taip pat nustato žyminį mokestį už bankroto bylos iškėlimą –numatytas penkių šimtų eurų žyminis mokestis.
Nuo šiol ženkliai padidėję žyminio mokesčio dydžiai daugeliui tiekėjų gali sudaryti kliūtis kreiptis į teismą.
Bylinėjimosi išlaidomis
Svarbu atkreipti dėmesį, jog būtinosiomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas.
Papildytas ir patikslintas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas (CPK 88 str.), nustatant, kad būtinos ir pagrįstos taip pat yra ir išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu.
Procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija
Viena iš svarbiausių CPK naujovių yra susijusi su procesinių dokumentų įteikimu fiziniams asmenims, manytina, kad tai turės žymios įtakos kreditorių keliamiems reikalavimams, teismų darbui, tai padės teisminius ginčus spręsti daug operatyviau.
CPK įtvirtinama, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu
Ir toliau išlieka nuostata, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas. CPK papildymas nuostata, kad išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
Nuo 200 Eur iki 300 Eur didinamas užstato dydis, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis.
Be to, paduodamas šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo asmuo nuo šiol turės sumokėti CPK 80 straipsnyje numatytą žyminį mokestį, bet ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Anksčiau buvo privaloma sumokėti tik CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
Atstovavimu apeliacinėje instancijoje
Pagal CPK 306 str., nuo šiol surašyti apeliacinį skundą turi teisę tik advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog apeliacinį skundą pasirašyti galės jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei kiti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
Savavališkos statybos padarinių šalinimu
CPK 273, 771 straipsnių pakeitimai ir CPK papildymas 771-1 straipsniu atneš pokyčių, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nuo šiol statybos priežiūros institucijos priimtus privalomuosius nurodymus galės vykdyti antstolis iš karto surašydamas sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą aktą.
Galimu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis
CPK įvesta naujovė ir numatyta galimybė reikalauti sumokėti užstatą už galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 Str. numato, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti