Įsigalios pranešėjų apsaugos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pakeitimai: kas žinotina?

Pasibaigus Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos perkėlimo terminui, 2022-02-15 įsigalios Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pakeitimai. Jais bus išplečiama pranešėjų apsauga, įstatymo taikymo sritis ir įtvirtinami aukštesni įstatymo suteikiamos apsaugos standartai, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir teisėtumą viešajame bei privačiame sektoriuose. Tikimasi, kad naujos priemonės padės geriau apsaugoti pranešėjus, informavusius apie neteisėtą veiklą, ir tai bus dar vienas žingsnis diegiant aiškius skaidrumo ir saugumo standartus

Informacijos teikimo tvarka

Nuo šiol informacija apie pažeidimus galės būti pateikta trimis būdais – per vidinį įstaigos kanalą, kompetentingai institucijai tiesiogiai arba viešai. Pranešėjas galės be apribojimų pasirinkti, ar teikti informaciją įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, ar kompetentingai institucijai tiesiogiai, kuomet iki šiol jis privalėjo tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją.

Nauja pareiga saugoti informaciją

Įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, įstaigos ir kompetentingos institucijos privalės saugoti informaciją apie pažeidimus ne trumpiau kaip 5 metus nuo paskutinio priimto sprendimo nagrinėti šią informaciją. Informacija privalės būti saugoma tokiu būdu, kuris užtikrintų informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens ar pranešėjo konfidencialumą.

Konfidencialumo užtikrinimas

Pranešimą pateikusio asmens tapatybės konfidencialumas yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant išvengti atsakomųjų veiksmų, dėl to pranešėjo tapatybė gali būti atskleista tik tuo atveju, kai tai būtina ir proporcinga. Siekiant įgyvendinti minėtą Direktyvą, naujoje Įstatymo redakcijoje konfidencialumo apsauga taikoma ne tik pranešėjams, bet ir asmenims pateikusiems informaciją apie pažeidimą, su pažeidimu susijusiems asmenims, pagalbininkams (tokiems kaip kolega, giminaitis, žurnalistas, advokatas, profesinės sąjungos narys ir kita).

Išplečiami uždraustų atsakomųjų veiksmų ir asmenų, kuriems draudžiama daryti neigiamą poveikį, sąrašai

Nors šiuo metu galiojančiame Įstatyme yra pateiktas nebaigtinis sąrašas draudžiamų atsakomųjų veiksmų prieš asmenį pateikusį informaciją apie pažeidimą, tačiau įstatymų leidėjas išplečia nebaigtinį sąrašą papildomais pavyzdžiais, taip paliekant mažiau vietos interpretacijoms, siekiant nustatyti, ar darbdavys tikrai atliko neteisėtus veiksmus. Tokie veiksmai nuo šiol bus ir draudimas  laikinai nušalinti asmenį nuo pareigų, sustabdyti jo perkėlimą aukštenes pareigas, nepakeisti terminuotos darbo sutarties į terminuotą, imtis prievatos, sustabdyti mokymus, neigiamai vertinti veiklos rezultatus, skirti drausmines nuobaudas ir pan.

Naujoje Įstatymo redakcijoje taip pat bus išplečiamas sąrašas asmenų, kuriems draudžiama daryti neigiamą poveikį: draudžiama daryti neigiamą poveikį ne tik pranešimą pateikusiam asmeniui, pranešėjui ar jo šeimos nariams, bet ir jo giminaičiams bei kolegoms dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens šeimos narys, giminaitis, kolega dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių.

Išplečiamas pažeidimų sąrašas

Siekiant įgyvendinti Direktyvą, nauja Įstatymo redakcija bus papildyta trimis pažeidimais, dėl kurių pranešėjai gali teikti informaciją:

  • pažeidimai, nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, y. – nuostatos dėl finansinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, transporto apsaugos ir aplinkos apsaugos;
  • kenkimas Europos Sąjungos finansiniams interesams – sukčiavimas;
  • pažeidimai susiję su vidaus rinka, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėmis, pelno mokesčio taisyklėmis.

Svarbu nepamiršti, kad Įstatyme pateiktas sąrašas yra nebaigtinis.

Pranešėjo statuso panaikinimas

Naujoje įstatymo redakcijoje taip pat numatyta, kad pranešėjo prašymu arba paaiškėjus, kad buvo tyčia pateikta melaginga informacija, kompetentinga institucija gali priimti sprendimą dėl pranešėjo statuso panaikinimo.

Pareigos ir atsakomybė

Primename, kad įstaigose, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, privalo būti įdiegtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas. Įstatymą įgyvendinančiame apraše nurodoma, kad informacija gali būti teikiama asmeniškai kompetentingam subjektui, paštu, el. paštu, naudojantis interneto platformomis, telefonu „karštąja linija“ ir pan., tol, kol toks kanalas užtikrins konfidencialumo pareigą.

Asmenys pažeidę Įstatymo reikalavimus atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5551 straipsnį, kuriame numatytos baudos nuo 140 iki 4000 eurų.

Parengė advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw partnerė Inga Karulaitytė ir teisininko padėjėjas Vilius Neverdauskas

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti