Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką dėl darbuotojo atleidimo darbdavio valia

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) š. m. birželio 25 d. priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl Darbo kodekso (DK) 59 straipsnio „Atleidimas darbdavio valia“ aiškinimo ir taikymo.

LR darbo kodekse, kaip vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra nurodytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia, kuris priėmus naująjį Darbo kodeksą įtvirtino darbdaviams platesnę diskreciją, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, spręsti dėl darbo santykių pasibaigimo.

Remiantis minėtu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
  • egzistuoja teisėta, pakankama priežastis, lemianti darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju;
  • ši priežastis nėra nurodyta DK 57 straipsnio 1 dalyje, t. y. priežastis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju DK 59 straipsnio pagrindu negali būti darbuotojo atliekamos darbo funkcijos darbdaviui tapimas pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal jam numatytą rezultatų gerinimo planą taip pat, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę, darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju bei teismo ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys;
  • darbuotojui prieš 3 darbo dienas turi būti įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą;
  • darbo sutartis negali būti nutraukta dėl priežasčių nurodytų DK 59 str. 2 dalyje (dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų).

Priežastis nutraukti darbo sutartį

LAT išaiškino, jog:
  • priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt.,
  • priežasties pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija;
  • priežastis turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą.
Darbo ginčo atveju, darbdaviui tenka priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga. Vertinama, jog buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį pagal bonus pater familias (apdairaus ir rūpestingo asmens) etaloną.

Įspėjimas nutraukti darbo sutartį

Darbuotojui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Įspėjimas turi būti pateiktas rašytine forma. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
  • konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis;
  • įstatymo norma, kurioje nurodytas nutraukimo pagrindas;
  • darbo santykių pasibaigimo diena;
  • darbo sutarties nutraukimo priežastis.
Atkreiptina, kad vėliau darbdavys negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta įspėjime. Darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį dėl kitos priežasties nei nurodyta įspėjime privalo iš naujo įspėti darbuotoją ir nurodyti naują priežastį.

Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas

Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi būti išreikštas raštu ir jame turi būti nurodoma:

  • darbo sutarties nutraukimo pagrindas;
  • įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas;
  • darbo santykių pasibaigimo diena.
Svarbu pažymėti, jog darbdavys, sprendime nutraukti darbo sutartį nebeturi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežasties, kadangi ji jau būna nurodyta įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo.

Išeitinė išmoka

Darbuotojui turi būti išmokama ne mažesnė kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

ECOVIS ProventusLaw teisininkai yra pasiruošę operatyviai padėti, jei kiltų su darbo sutarties nutraukimu susijusių ar kitų darbo teisės klausimų, todėl maloniai kviečiame kreiptis.

Parengė: advokatė Loreta Andziulytė, darbo teisės praktikos grupės vadovė, ir advokato padėjėja Lina Bulovienė, darbo teisės ekspertė.

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti