Griežtesnės karantino sąlygos – galimybė tinkamai organizuoti nuotolinį darbą

Nuotolinis darbas karantino metu

Nuo rytojaus (gruodžio 16 d.) įsigalioja sugriežtintos karantino sąlygos, todėl įmonėse ir organizacijose kaip niekad aktualu tampa nuotolinis darbas ir jo organizavimas, o ne mažiau svarbu – ir tinkamai reglamentuoti nuotolinio darbo tvarką.

Nuotolinis darbas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, tačiau, akivaizdu, nesusidūrus su COVID-19 ligos pandemija, tokia galimybė būdavo labiau išimtis negu taisyklė. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, naudodamas informacines technologijas (teledarbas).

Darbo kodekse numatyta, jog skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

Nuotolinio darbo organizavimo tvarka

Organizuojant darbą nuotoliniu būdu, rekomenduojame pasirengti nuotolinio darbo organizavimo tvarką, kurioje būtų aptarti visi būtini klausimai, kurie nėra tiesiogiai sureguliuoti Darbo kodekse:

  • nuotolinio darbo organizavimo atvejai ir tokio darbo organizavimo procedūros;
  • darbuotojo įsipareigojimai, dirbant nuotoliniu būdu, kurie paprastai nėra įtraukiami į darbo sutartis;
  • darbuotojo atsiskaitymo už atliktas užduotis tvarka ir pasiekiamumas;
  • darbdavio kontrolės klausimai;
  • darbdavio teisės atšaukti nuotolinį darbą ir galimybė reikalauti grįžti į darbo vietą;
  • darbo priemonių aprūpinimo ir kompensavimo klausimai;
  • nuotolinio darbo organizavimas, susijęs su darbuotojo sveikatos būkle.

Kiti nuotolinio darbo organizavimo aspektai

Kartu pažymėtina, jog organizuojant nuotolinį darbą, svarbu nepamiršti ir kitų klausimų, susijusių su darbuotojų ir darbdavio interesų derinimu bei darbdavio interesų apsauga, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu:

  • darbdavio konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių apsauga;
  • darbdavio tvarkomų asmens duomenų, prie kurių turi prieiga darbuotojas, apsauga;
  • informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas dirbant nuotolinių būdu;
  • darbų saugos bei sveikatos klausimai;
  • darbuotojo teisė į privatų gyvenimą;
  • darbuotojų atstovų informavimas ir konsultavimas.

Informavimas ir konsultacijos

Svarbu paminėti, kad darbdavio pareigos pačių tvarkų parengimu nepasibaigia – šiuo atveju būtina apie tokias tvarkas informuoti darbuotojus ir juos apmokyti. Darbuotojų informavimas ir mokymų rengimas  užtikrina ne tik darbdavio pareigos, numatytos Darbo kodekse vykdymą, bet ir prisideda prie darbuotojų sąmoningumo vykdant jiems pavestas funkcijas ir saugant darbdavio interesus.

Primename, kad reikia konsultuotis ir informuoti darbo tarybą (darbdaviams, įdarbinantiems vidutiniškai 20 ir daugiau darbuotojų) priimant sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:

  • dėl naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
  • dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos;
  • dėl darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo;
  • dėl darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių.

Turint daugiau klausimų dėl nuotolinio darbo organizavimo, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw teisės ekspertus.

Parengė ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėjos Milda Šlekytė ir Brigida Bacienė

 

 

 

 

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti