Viešojo pirkimo sutarties keitimo galimybės sutrikus veiklai dėl COVID-19 pandemijos

Dėl šalyje paskelbto karantino ir visame pasaulyje įsivyravusios COVID-19 pandemijos akivaizdu, kad tiek tiekėjai, tiek pačios perkančiosios organizacijos susiduria su sutarčių vykdymo sunkumais, o kai kurias atvejais ir su visišku sutarties įvykdymo galimybės praradimu. Sutarčių vykdymas sutriko ne tik dėl su karantinu susijusių įvairių apribojimų, bet ir dėl didelių darbo organizavimo pasikeitimų. Šiuo metu tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms ypač dažnai kyla klausimas, kada gali būti keičiama viešojo pirkimo sutartis.

Kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas, todėl keičiant viešojo pirkimo sutartį kiekvienu atveju turi būti įvertinamos sutarties sąlygos ir visos su sutarties vykdymu susijusios svarbios aplinkybės, kurios leistų Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu pakeisti viešojo pirkimo sutartį.

Lietuvos teismai yra suformavę aiškią praktiką, jog viešojo pirkimo sutarties keitimas galimas tais atvejai, kai tai numato Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ). Žemiau pateikiame spagrindus keisti viešojo pirkimo sutartį.

Viešojo pirkimo sutarties keitimais, kai tai numatyta pačioje sutartyje

Galimi sutarties pakeitimai, kurie iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluoti pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sąlygas (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Kiekvienu konkrečiu atveju šalys turi įvertinti konkrečios sutarties sąlygas, sutarties keitimo sąlygas, tvarką ir kt., tokios sąlygos kiekvienu atveju yra būtinos.

Taip pat sutartyje gali būti įtvirtintos sutarties sustabdymo galimybės, taip pat šalių elgesys atsiradus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, kurios galėtų lemti sutarties vykdymo sustabdymą ir/ar nutraukimą.

Atkeiptinas dėmesys, jog viešojo pirkimo sutarties keitimas negalimas, kai tai keičia jos pobūdį.

Kai būtina iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą

Toks sutarties pakeitimas būtų teisėtas tik tokiu atveju, jeigu atitiktų VPĮ įtvirtintas nuostatas, jog:

  1. a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą;
  2. b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

Sutarties keitimas kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti

Toks viešojo pirkimo sutarties keitimas galimas, kai yra tenkinamos šios sąlygos:

  1. a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio;
  2. b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti VP įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

Ar COVID-19 pandemija yra nenumatyta aplinkybė?

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą išaiškinimą, sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradinės sutarties sudarymui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą sutarties sudarymui (pirkimų vykdymui) panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

Norėdamaa keisti sutartį perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar COVID-19 aplinkybės nebuvo žinomos ir protingai bei apdairiai galimos numatyti sutarties sudarymo metu. Tokių aplinkybių nei perkančioji organizacija, nei tiekėjas, sudarydami sutartį, negalėjo įvertinti ir numatyti, jų išvengti ar jas pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pats COVID-19 faktas ir išplitimas pasaulyje priklausomai nuo sutarties sąlygų ir pobūdžio galimai galėtų būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė.

Konstatuotina, kad bet koks sutarties pakeitimas gali būti atliekamas sutarties šalių bendru susitarimu, tačiau jeigu perkančioji organizacija nesutiktų su sutarties keitimu nė vienu iš aukščiau nurodytų būdų, tiekėjas, įrodinėdamas, kad jam sutarties vykdymas iš esmės pasunkėjo dėl nuo jo nepriklausančių ir pateisinamai nenumatytų aplinkybių, gali atitinkamo sutarties pakeitimo reikalauti teisme vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.204 str. numatytu pagrindu.

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos:

1) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį;

2) šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio joms atsirasti ir pan.);

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-532/2014).

Paulius Gavelis, ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėjas

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti