Termino pasinaudoti atostogomis pratęsimas ir atostoginių dydis karantino metu – kas žinotina?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme yra numatyta, jog darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki šių metų liepos 1 d.

Po liepos 1 dienos darbuotojai ir darbdaviai turės vadovautis Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalimi, kurioje yra nurodyta, jog teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas Darbo kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Dėl termino pasinaudoti atostogomis pratęsimo

Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus nepaprastąją padėtį ir karantiną, didelė dalis Lietuvos darbdavių turėjo skelbti prastovas savo darbuotojams, dėl ko nebuvo galima pasinaudoti teise į kasmetines atostogas.

Darbo kodekse yra įtvirtinta nuostata, jog jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęsiamas.

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis taip pat turėtų būti pratęsiamas.

Dėl atostoginių dydžio

Valstybinės darbo inspekcijos teigimu atostoginių dydis dėl prastovos taip pat neturi mažėti, kadangi kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą. Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai turi būti  skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) turi neįsiskaičiuoti.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją, susijusią su darbo teisės klausimais, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.

Susisiekti