Išbandymo laikotarpis – ką turite žinoti, jog išvengtumėte potencialaus ginčo?

Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatyta galimybė darbo sutarties šalims susitarti dėl išbandymo termino, per kurį tiek darbdavys, tiek darbuotojas gali pasitikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui. Praktikoje sklando mitas, kad per išbandymo laikotarpį galima darbuotoją atleisti paprastai, nenurodant aplinkybių, dėl kurių jis neišlaikė išbandymo. Šiuo atveju svarbu ne tik žinoti išbandymo sąlygas, tačiau ir darbuotojui neišlaikius išbandymo rezultatų, tinkamai sudėlioti visą atleidimo procesą bei pasirengti galimam ginčui.

LR Darbo kodekse įtvirtintos šios esminės sąlygos:

  • Išbandymo laikotarpis gali būti ne ilgesnis, kaip 3 mėnesiai;
  • Į bandomąjį laikotarpį neįeina laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių (liga, atostogos ir kt.);
  • Dėl išbandymo laikotarpio galima susitarti tik darbo sutarties sudarymo etape;
  • Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo;
  • Darbdavys neprivalo mokėti darbuotojui išeitinės išmokos;
  • Darbuotojas apie sprendimą nutraukti darbo sutartį turi raštu įspėti darbdavį prieš 3 darbo

Praktikoje svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

  • Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu

Darbo sutarties nutraukimas išbandymo laikotarpiu negali būti suabsoliutinamas ir suprantamas, kaip supaprastinta procedūra nutraukti darbo santykius per trumpesnį įspėjimo laikotarpį ir nemokant išeitinių kompensacijų. Jei darbdavys nusprendė pasinaudoti šiuo darbo sutarties nutraukimo pagrindu, tai turi būti identifikuotos konkrečios aplinkybės, kodėl darbuotojas netinka sulygtam darbui, kaip antai nuolatinės klaidos, nesavalaikis užduočių atlikimas ir pan. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tiek objektyvios priežastys, tiek asmeninės (dalykinės) darbuotojo savybės.

  • Rekomenduotina darbdaviui fiksuoti raštu, kodėl darbuotojas netinka sulygtam darbui

Remiantis Lietuvos teismų praktika darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Todėl visais atvejais rekomenduotina fiksuoti darbuotojo neatitikimo darbui aplinkybes, tam, kad esant ginčui darbdavys turėtų tai patvirtinančius įrodymus.

  • Rekomenduotina apie netinkamus darbo rezultatus ar darbuotojo neatitikimą darbui iš anksto komunikuoti darbuotojui ir leisti jam pasitaisyti

Pats savaime faktas, kad darbuotojas netinka sulygtam darbui nėra pagrindas nutraukti darbo sutarties per išbandymo laikotarpį, jei prieš tai darbuotojas nebuvo informuotas, kad jo darbas neatitinka darbdavio lūkesčių ir darbuotojui nebuvo suteiktas terminas pasitaisyti. Tik sudarius galimybę pagerinti savo darbą ir darbuotojui vis tiek nepasitaisius, bus laikoma, kad darbdavys dėjo maksimalias pastangas išlaikyti darbuotoją ir faktiškai, o ne tik teoriškai norėjo išbandyti darbuotoją.

Taip pat rekomenduojame visą aukščiau nurodytą procesą dokumentuoti ir pasirengti dokumentus, kurie esant ginčui patvirtintų, kad darbdavys atliko visas procedūras siekiant pasinaudoti darbo sutarties nutraukimo per išbandymo laikotarpį, pagrindu.

Jei turite klausimų susijusių su išbandymo laikotarpiu, kviečiame konsultuotis su ECOVIS ProventusLaw darbo teisės specialistais, kurie gali padėti parengti visus reikiamus dokumentus.

Parengė ECOVIS ProventusLaw Darbo teisės grupės vadovė Brigida Bacienė ir advokato padėjėja Lina Bulovienė

 

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti