Kiek teisėtas yra asmens duomenų rinkimas kredito reitingui sudaryti?

Europos Teisingumo Teismas š. m. gruodžio 7 d. pateikė išaiškinimus dėl kredito reitingo tvarkymo ir duomenų subjektų teisės reikalauti ištrinti tokius duomenis, kuris yra aktualus ir Lietuvoje kredito reitingus sudarančioms įmonėms

Ginčas kilo Vokietijoje, kur finansų įstaiga atsisakė suteikti asmeniui paskolą, po to, kai SCHUFA, teikianti asmenų kreditingumo reitingą, pateikė finansų įstaigai neigiamą informaciją apie būsimą paskolos gavėją. Fizinis asmuo paprašė SCHUFA pateikti jam informaciją apie tvarkomus asmens duomenis ir ištrinti tariamai klaidingus duomenis.

Atsakydama į šį prašymą SCHUFA informavo asmenį apie jos kreditingumo balų reitingą ir bendrai išdėstė balų apskaičiavimo tvarką. Tačiau remdamasi komercine paslaptimi ji atsisakė atskleisti atskirus duomenis, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuoja minėtus balus, ir tokių duomenų lyginamąjį svorį. Galiausiai SCHUFA nurodė, kad apsiribojo tik duomenų perdavimu savo sutartiniams partneriams (finansų įstaigai) ir kad būtent jie priima pačius sprendimus dėl paskolos sutarčių.

Vokietijos teismas kreipėsi į ETT su keliais klausimais:

  • ar kredito reitingus tvarkanti bendrovė gali būti laikoma tvarkanti asmens duomenis automatizuotu būdu. Šis klausimas buvo svarbus tuo aspektu, kai jei atsakymas į jį būtų teigiamas, automatizuotas asmens duomenų tvarkymas pagal BDAR yra labai apribotas, o tokia bendrovė turi atskleisti kredito reitingo sudarymo loginį mechanizmą;
  • kiek laiko privati kredito reitingus tvarkanti bendrovė gali saugoti fizinių asmenų duomenis apie nemokumą; jei saugoma ilgiau nei viešuose registruose, ar tokia bendrovė gali remtis teisėtu interesu;
  • ar duomenų subjektas gali reikalauti ištrinti savo duomenis iš kredito reitingus tvarkančios įmonės duomenų bazės.

Pirmuoju klausimu, teismas nusprendė, kad kredito reitingas – yra automatizuotas duomenų tvarkymas, todėl taikoma bendra taisyklė pagal BDAR, kad duomenų toks tvarkymas yra negalimas, nebent patenka į BDAR  22 str. 2 d. išimtis:

  • yra asmens sutikimas;
  • yra būtinybė sudaryti sutartį tarp kredito reitingus tvarkančios bendrovės ir asmens;
  • leidžiama nacionaliniu lygmeniu teisės aktuose.

Teismas aiškiai nurodė, kad kitu pagrindu toks duomenų tvakymas nėra galimas, kas reiškia, kad bendrovės, kuriančios kredito reitingą negali remtis teisėtu interesu, kas dažniausia sutinkama praktikoje.

Antra, teismas nurodė, kad pasibaigus duomenų saugojimo viešajame nemokumo registre terminui, kreditingumo vertinimo bendrovės atliekamas tolimesnis tokių duomenų saugojimas negali būti grindžiamas teisėtu interesu, todėl tokios bendrovės negali tokius duomenis saugoti ilgiau nei tokie duomenys saugomi viešuose registruose.

Trečia, duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad kreditingumo vertinimo bendrovės nepagrįstai nedelsdamas ištrintų jo asmens duomenis, jeigu nesutinka, kad jo duomenys būtų tvarkomi, ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių, galinčių išimties tvarka pateisinti tokį duomenų tvarkymą.

Šis teismo pateiktas išaiškinimas grindžiamas tuo, kad nepateisinamai ilgas nemokumo duomenų (net ir istorinių) tvarkymas ir apskritai nekontroliuojamas įvairių duomenų rinkimas siekiant sukurti kreditingumo reitingą, yra nepagrįstas, nes turi būti žiūrima į tai, kad duomenų subjektas, nepaisant praeities skolų galėtų vėl patekti į ekonominį gyvenimą, o istorinių duomenų tvarkymas yra neigiamas veiksnys, galintis turėti įtakos ateities sprendimams to asmens atžvilgiu.

Parengė ECOVIS ProventusLaw advokatų kontoros sertifikuota asmens duomenų ekspertė Brigida Bacienė

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti