Š. m. gruodžio 9 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo civilinę bylą, kurioje kilo ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimo bei išmokėjimo darbuotojui, kai darbo sutarties šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomo darbo.
Nutraukus darbo sutartį už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbuotojui darbdavys apskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas pagal darbo sutartį (atliekant pagrindinę darbo funkciją) ir atskirai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas pagal susitarimus dėl papildomo darbo (atliekant papildomas darbo funkcijas).
Darbdavys rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, nurodančioms, kad „tuo atveju, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas atskirai pagal Aprašą iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciją“ (Aprašo 8 punktas).
Darbuotojas su darbdavio apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas nesutiko ir laikė, kad dirbdamas pagal pagrindinę darbo sutartį ir susitarimus dėl papildomo darbo, neįgijo teisės į skirtingos trukmės atostogas pagal kiekvieną iš šių susitarimų, o kompensacija už nepanaudotas atostogas turėtų būti paskaičiuota pagal pagrindinę darbo sutartį ir šioje sutartyje numatytą darbo užmokestį. Darbuotojo pozicija buvo grindžiama tuo, kad jis nėra įgijęs Darbo kodekse numatytų papildomų teisių, kaip pavyzdžiui pailgintų kasmetinių atostogų, todėl jam nėra taikomas Aprašo 8 p. numatytas vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas.
LAT minėtoje nutartyje išaiškino vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo taisykles, kai darbuotojas dirba pagal susitarimą dėl papildomo darbo, pateikė šiuos pagrindinius išaiškinimus:
- susitarimas dėl papildomo darbo, be kita ko, ir susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo, kvalifikuotinas kaip papildoma darbo sutarties sąlyga;
- darbo sutarties šalims sudarius tokio pobūdžio susitarimą jis tampa šalių sudarytos darbo sutarties dalimi;
- Susitarimas dėl papildomo darbo nekvalifikuotinas kaip savarankiška, atskira darbo sutartis;
- kai darbuotojas dėl darbo funkcijų jungimo (atlikdamas papildomą darbą) įgyja teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jis tas teises įgyja tik tada, kai atliekama toji papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.
- Aprašo 8 p. nuostata, numatanti, kad darbuotojo, kuris atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciją, taikoma tik tada, kai nustatoma, kad darbuotojas įgijo teisę naudotis papildomomis teisėmis ar pareigomis.
Taigi darbuotojo, atliekančio tiek pagrindinę darbo funkciją, tiek ir papildomą darbo funkciją, ir jeigu dėl to jis neįgyja papildomų teisių ir pareigų pagal Darbo kodeksą (pavyzdžiui ilgesnio poilsio laiko)., vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas įprastai, netaikant Aprašo išimtinių taisyklių dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo atskirai pagal susitarimą (ir jame numatytą darbo užmokestį) už atliktą papildomą darbo funkciją.
Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją darbo teisės klausimais, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.
Parengė ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėja Lina Bulovienė ir advokato padėjėja Brigida Bacienė
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti