Nors Lietuvos darbo teisės aktai ir nereglamentuoja „darbostogų“ sąvokos, tačiau ši darbo ir poilsio forma nėra naujovė darbo rinkoje. Šis modelis ypač išpopuliarėjo pandemijos metu ir šiandien dėl savo patraukios galimybės derinti darbą ir poilsį vienu metu tapo neatsiejama daugelio organizacijų darbo organizavimo dalimi. Įsibėgėjant vasarai ir šiai darbo formai tampant vis aktualesnei, ECOVIS ProventusLaw apžvelgia pagrindinius darbostogų teisinio reglamentavimo niuansus.
Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams žinotina, kad darbostogos gali būti organizuojamos dviem būdais:
- organizacijos iniciatyva organizuojant išvyką į kitą šalį visam kolektyvui, kurios metu darbuotojai dirba ir pramogauja;
- organizacijos leidimu ir darbuotojo iniciatyva leidžiant jam pačiam pasirinkti iš kurios ne nuolatinės darbo vietos darbuotojas nori laikinai dirbti.
Nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva būtų organizuojamos darbostogos, visais atvejais galutinis sprendimas ir visa tenkanti su tuo atsakomybė bei rizika priklauso darbdaviui.
ECOVIS ProventusLaw prieš priimant sprendimą dėl darbostogų suteikimo darbuotojams siūlo įsivertinti šiuos aspektus:
- Mokestiniai klausimai. Renkantis darbostogų vietą ne Lietuvoje, o užsienio valstybėje būtina įsivertinti ar darbdaviui neiškils mokestinių prievolių dėl pajamų apmokestinimo toje šalyje.
- Migracijos klausimai. Tai atvejais, kai darbuotojas būna ilgą laiką kitoje šalyje, būtina įvertinti ar buvimas toje šalyje suderinamas su tos šalies migracijos teisės aktais.
- Pajamų natūra klausimai. Nusprendus darbdaviui apmokėti darbuotojui jo gyvenamosios vietos nuomos kaštus ar kitas išlaidas, būtina nepamiršti, kad tokios pajamos bus laikomos darbuotojo pajamomis natūra ir atitinkamai apmokestintos.
- Informacijos saugumo klausimai. Būtina įsivertinti ar pati darbovietė turi įsidiegusi sprendimus, kurie leistų saugiai jungtis prie organizacijos tinklo ir vidinių sistemų.
- Konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) apsauga. Kadangi esant darbostogose dažniausia dirbama iš viešbučių, ar kitokių darbui per nuotolį pritaikytų vietų, darbdaviui rekomenduotina atskirai instruktuoti darbuotoją ir nustatyti taisykles, kokių priemonių imtis papildomai siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją (komercines paslaptis).
Tuo atveju, jeigu įmonė įsivertinus galimybes priima sprendimą dėl darbostogų taikymo įmonėje, siūlytina šią darbostogų darbo organizavimo formą reglamentuoti atskiroje tvarkoje, kuri leistų sumažinti galimas rizikas darbdaviui. Tokioje tvarkoje dažniausia:
- Nurodomas sąrašas, į kurias būtų galima/leidžiama vykti darbostogų;
- Numatoma leistina maksimali darbostogų trukmė (ypač svarbu, jeigu pasirenkama ne Europos Sąjungos šalis, dėl migracijos taisyklių laikymosi bei mokesčių rizikos suvaldymo);
- Nustatomas laikas, kuriuo darbuotojas turi būti pasiekiamas (ypač aktualu tais atvejais, kai skiriasi laiko juostos);
- Nustatoma laiko trukmė, per kiek laiko darbuotojas turi atsakyti į el. laiškus bei skambučius;
- Nustatoma prievolė dalyvauti kolektyvo susirinkimuose (jeigu toks reikalavimas keliamas);
- 5tvirtinama darbuotojo pareiga, pasirenkant nuotolinę darbo vietą užtikrinti, jog pasirinkta darbo vieta atitinka organizacijos saugumo politikoje numatytus reikalavimus;
- Aptariamas darbo įrankių, priemonių suteikimo klausimas ar kompensavimas.
Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją, susijusią su darbostogų suteikimo tvarka ar jos įgyvendinimu įmonėje, kviečiame konsultuotis su ECOVIS ProventusLaw teisininkais.
Parengė ECOVIS ProventusLaw asocijuota partnerė Darbo teisės grupės vadovė Brigida Bacienė
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti