Darbo kodekso pakeitimai smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje

Lietuva, įgyvendindama Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo (toliau – Konvencija), 2022-08-01 priėmė Darbo kodekso pakeitimus, kuriais nustatytos papildomos pareigos darbdaviams užtikrinti saugią darbo aplinką ir imtis priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti. Šie pakeitimai įsigalioja nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ECOVIS ProventusLaw apžvelgia naujausias su tuo susijusias Darbo kodekso nuostatas ir kokios dėl to pareigos kyla darbdaviams.

Kas naujo?

Darbo kodekse įtvirtinta:

  • Smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties, apibrėžimas – svarbu atkreipti dėmesį, kad smurtu ir priekabiavimu laikomas ne tik konkretus nepriimtinas elgesys, bei ir jo grėsmė, kai tokiu elgesiu padaromas ar gali būti padarytas poveikis.
  • Atvejai, kai smurtas ir priekabiavimas draudžiamas – Darbo kodeksas numato išsamų sąrašą atvejų, kai turi būti užtikrinta saugi darbo aplinka (darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarine ir higienos patalpomis ir pan.). Tai svarbus rodiklis įmonėms ir organizacijoms galvojant apie prevencijos priemones;
  • Pareiga darbdaviui imti smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių ir aktyvių pagalbos veiksmų asmenims nukentėjusiems nuo netinkamo elgesio – Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį atsižvelgiant į jo įmonės situaciją nustatyti ne tik prevencijos priemones, bet taip pat užtikrinti pagalbos suteikimą asmenims, kurie susidūrė su smurtu ir priekabiavimu darbe.

Naujos pareigos darbdaviams

  • Nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus įmonėje darbdaviams įtvirtintos pareigos:

– atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių;

– nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus;

– organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

  • Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, įvykdę informavimo ir konsultavimo procedūras, privalės patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti.

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje daugėja skundų, susijusių su psichologiniu smurtu. Taigi, minėti Darbo kodekso pakeitimai iš esmės turėtų užkirsti kelią tokiems reiškiniams bei sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų.

Darbo kodeksas tiksliai nenumato, kas praktikoje yra laikoma psichologiniu smurtu. Tai gali būti įžeidinėjimas, nepagrįstų pastabų teikimas, grasinimas, draudimas, gąsdinimas, žeminimas, užgauliojimas ir kitas netinkamas elgesys, kuriuo siekiama darbuotoją įskaudinti, įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Kaip vykdyti smurto prevenciją darbo vietoje?

LR Darbo kodeksas tai pat nenumato sąrašo priemonių, kokių turi imtis darbdavys įgyvendindamas prevenciją. VDI rekomendacijos šiuo klausimu taip pat nurodo tik gaires, kaip galėtų būti užtikrinama prevencija, kaip pavyzdžiui:

  • mokymai kompetencijoms ugdyti;
  • metodinė medžiaga darbuotojams;
  • taip vadinami team building‘ai;
  • priemonės darbo klimatui gerinti;
  • darbdavio aiški deklaracija, kad smurtas ir priekabiavimas yra netoleruotinas;
  • smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos parengimas ir pristatymas darbuotojams.

Apibendrinant ECOVIS ProventusLaw advokatų kontora rekomenduoja tinkamai ir laiku pasirengti naujiems pokyčiams ir nelaukiant LR Darbo kodekso pakeitimų įsigaliojimų jau dabar. Rekomenduojama:

  • identifikuoti, kokie galimi smurto ir priekabiavimo pavojai organizacijoje;
  • parengti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje nusimatyti, kas a) laikoma smurtu ir priekabiavimu, b) pranešimo apie tokius neteisėtus veiksmus pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, c) identifikuoti priemones, kurios bus taikomos prevencijai.
  • paskirti asmenis (komisiją), kuri bus atsakinga už tokio pobūdžio pranešimų nagrinėjimą;
  • paskirti kompetentingą asmenį, atsakingą už prevencijos priemonių įgyvendinimą organizacijoje;
  • pagalvoti, kaip gali būti teikiama pagalba asmenimis, nukentėjusiems nuo smurto ir priekabiavimo organizacijoje.

Parengė ECOVIS ProventusLaw advokatų kontoros asocijuota partnerė Darbo teisės grupės vadovė Brigida Bacienė

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti