COVID-19. Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?

2020-03-20

Dėl pasaulyje paskelbtos COVID-19 pandemijos ir Lietuvoje įvesto karantino režimo pasaulio ir Lietuvos ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais.

Dėl karantino daug įmonių buvo priverstos užsidaryti ar iš dalies stabdyti savo veiklą. Jau šiomis dienomis daugelis bendrovių, ypatingai poilsio centrai, sporto klubai, viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, naktiniai klubai, prekybos centrai ir parduotuvės prekiaujančios ne maisto produktais susiduria su situacija, kai tenka atleisti darbuotojus, stringa atsiskaitymai su tiekėjais ir užsakovais. Daliai tokių įmonių nebus kitos išeities, kaip tik inicijuoti bankroto procesą.

Įmonei tapus nemokiai, jos vadovas turi įstatyme numatytą pareigą inicijuoti bankroto procesą, todėl svarbu žinoti esminius žingsnius kaip elgtis ir kokių veiksmų imtis, kad bankroto proceso pasekmės būtų kuo mažesnės.

Kas ir kada turi inicijuoti bankroto procesą?

Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) numato, jog:

  1. nemokumo procesą gali inicijuoti įmonės kreditorius, kuriam prievolės vykdymo terminas yra suėjęs;
  2. nemokumo procesą privalo inicijuoti 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus arba 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.

Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Kada įmonė laikoma nemokia?

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

Įmonės vadovo pareigos

Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus:

1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą;

2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

Juridinio asmens vadovas apie inicijuojamą bankrotą privalo nedelsiant pranešti įmonės kreditoriams ir siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos (JANĮ 10 str.) arba vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (JANĮ 11 str.). Derybos susitarimui sudaryti gali trukti nuo 15 iki 30 dienų.

Įmonė, siekdama sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo, t. y. jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomųjų bylų sustabdymo.

Nepavykus susitarti su kreditoriais juridinio asmens vadovas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Juridinio asmens vadovo atsakomybės

Kadangi JANĮ įtvirtina Juridinio asmens vadovui pareigą, o ne teisę inicijuoti bankroto procesą įmonei esant nemokiai, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, jei jis įstatyme numatytų pareigų neįvykdė ar jas įvykdė netinkamai. Todėl yra labai svarbu laiku ir realiai įvertinti savo verslo finansinę situaciją ir laiku imtis veiksmų dėl bankroto proceso inicijavimo, priešingu atveju pasekmės gali būti labai nemalonios.

Taip pat teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti;

2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą;

3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir/ar informacijos.

Kokių veiksmų gali imtis juridinio asmens kreditorius?

Kreditorius, kurio prievolės įvykdymo terminas yra pradelstas gali inicijuoti bankroto procesą skolininkui. Tokiu atveju kreditorius turi išsiųsti pranešimą skolininkui siūlydamas atsiskaityti, sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir/arba priimti bendrą sprendimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Derybos gali trukti nuo 15 iki 30 dienų.

Kreditorius, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pvz.: skolininko turto arešto.

Nepavykus susitarti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui.

Šalių bendradarbiavimas

Kadangi bankroto proceso metu esminius sprendimus dėl juridinio asmens komercinės veiklos tęstinumo priima kreditoriai yra labai svarbu bendradarbiauti ir ieškoti bendro sprendimo, kuris bus palankus abiem šalims. Nes tik tokiu būdu gali būti apsaugoti bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių teisėti interesai.

Įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).

Susitarus su kreditoriais dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka arba pasirašius susitarimą dėl pagalbos galima laikytis jo nuostatų ir be teismo įsikišimo išsaugoti įmonės veiklą.

Nepavykus susitarti klausimą sprendžia teismas

Iki teismo sprendimo (ne)iškelti juridinio asmens bankroto bylą priverstinis įmonės turto realizavimas yra sustabdomas, o iškėlus bankroto bylą tampa nebegalimas skolų išieškojimas, įskaitymas, sustabdomas netesybų ir palūkanų mokėjimas.

Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, o jų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius, kurį skiria teismas įstatyme numatyta tvarka.

Juridinio asmens ūkinė komercinė veikla

Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tačiau tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo turi priimti kreditorių susirinkimas.

Svarbu paminėti, jog vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo turi mokėti visus einamuosius mokėjimus, o jų nemokant jie gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.

Bankrotas nebūtinai turi baigtis įmonės likvidavimu

Pažymėtina, jog bankrutuojanti įmonė, kuri bankroto proceso metu vykdo komercinę veiklą gali iš bankroto pereiti į restruktūrizavimo procesą. Įmonės akcininkams ir kreditoriams pritarus įmonės restruktūrizavimo planui, teismas gali iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Taip pat įmonės byla gali būti nutraukta sudarius taikos sutartį, kurią turi pasirašyti nemokumo administratorius ir visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Taikos sutarties sudarymui reikalingas ir įmonės akcininkų sprendimas. Taikos sutartis gali būti sudaryta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos.

Bankroto byla gali būti nutraukta visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir (arba) bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais. Tokiais atvejais bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo pabaigti įmonės veiklą įsiteisėjimo dienos.

Kadangi įmonės nemokumas laiku nesiimant veiksmų gali sukelti didelės žalos pačiai įmonei, jos darbuotojams, kreditoriams ir ypatingai įmonės vadovui, reiktų jau dabar apsvarstyti ir įvertinti paskelbto karantino pasekmes Jūsų verslui, ir galbūt jau dabar imtis priemonių bei inicijuoti bankroto procesą.

Daugiau informacijos su COVID-19 susijusiais teisiniai klausimais:

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti