side-area-logo

COVID-19. Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu

COVID-19. Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu

2020-03-18

Pasaulyje paskelbta COVID-19, kitaip koronaviruso, pandemija. Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui Lietuvoje įvestas karantino režimas, kuris tęsis nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. (su galimybe būti pratęstas).

2020-03-17 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė šiems su COVID- 19 situacija susijusiems teisės aktų pakeitimams:

PRASTOVA:

– Įteisinta galimybė darbdaviui skelbti prastovą, kai paskelbiama ekstremali situacija ar karantinas ir darbdavys negali darbuotojui suteikti darbo;

– Paskelbus prastovą, darbuotojui užtikrinamos ne mažesnės nei MMA dydžio pajamos;

– Paskelbus prastovą, negali būti reikalaujama iš darbuotojo atvykti į darbą;

– Valstybės subsidijuojami darbo vietos išlaikymo dydžiai – 60 proc. arba 90 proc. (bet ne daugiau nei MMA).

NUOTOLINIS DARBAS:

– Darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio, jei darbuotojo sveikatos būklė kels grėsmę kitiems, o darbuotojas atsisako dirbti nuotoliniu būdu;

-Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.

LIGOS IŠMOKŲ MOKĖJIMAS:

– Vaiko priežiūros išmokos terminas pratęstas iki tol, kol pasibaigs ekstremali situacija arba bus atšauktas karantinas;

– Įteisinta 257 eurų išmoka, dirbantiems savarankiškai, jei jie iki teisės gauti išmoką per 12 mėn. bus mokėję visas socialinio draudimo išmokas bent 3 mėn.;

– Darbuotojams, užsikrėtus COVID- 19 atliekant savo pareigas, bus mokamos maksimalios dydžio ligos išmokos.

DARBDAVIO IR DARBUOTOJO SANTYKIAI KARANTINO METU (iki 2020-03-17)

Šalyje paskelbus karantiną svarbu žinoti, kaip gali būti organizuojamas darbas ir vykdomos darbo funkcijos užtikrinant tiek darbuotojų, tiek darbdavių saugumą.

Savo iniciatyva darbuotojai gali:

  • susitarti dėl darbo nuotoliniu būdu;
  • naudotis kasmetinėmis atostogomis;
  • naudotis nemokamomis atostogomis;
  • naudotis laikinojo nedarbingumo pažymėjimu, kai jis išduodamas vienam iš tėvų – darbuotojui, jei jo vaiko švietimo įstaigoje būtų nustatytas infekcijos plitimą ribojantis režimas.

Darbdaviai darbuotojams gali:

  • organizuoti darbą nuotoliniu būdu;
  • paskelbti prastovą ar dalinę prastovą;
  • organizuoti dalinį darbą;
  • naudoti kraštutinę priemonę – nutraukti darbo santykius.

Darbo organizavimą nuotolinio darbo forma

Karantino metu:

  • valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą.
  • privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

Darbas nuotolinio darbo forma (pavyzdžiui, iš namų) yra galimas paprašius darbuotojui arba darbo sutarties šalių susitarimu. Jei tokį prašymą pateikia darbuotojas, darbdavys šį prašymą privalo apsvarstyti ir pateikti sprendimą.

Svarbu pabrėžti, jei toks prašymas yra pateikiamas nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, ar darbuotojo, auginančio vaiką iki trejų metų, ir darbuotojo, vieno auginančio vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbdavys turi teisę atsisakyti suteikti teisę organizuoti darbą nuotolinio darbo forma tik įrodęs, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.

Darbą organizuojant nuotoliniu būdu, darbdaviui ir darbuotojui reikia susitarti, kokios sąlygos tokiam darbui bus būtinos. Svarbu išsiaiškinti, kokiu darbo grafiku darbuotojas turės galimybes dirbti, ar darbuotojas galės prieiti prie visos darbui reikalingos informacijos, turės technines priemones reikalingas, pavyzdžiui, vaizdo konferencijoms, virtualiems susirinkimams, kitiems komunikacijos būdams. Dirbant nuotoliniu būdu turėtų būti imamasi visų priemonių, kad nebūtų pažeisti konfidencialumo įsipareigojimai, teisės aktai.

Prastova

Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui gali skelbti prastovą. Prastova gali būti skelbiama tiek
individualiam darbuotojui, tiek darbuotojų grupei.

Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas visas vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU), už antrą bei trečią prastovos dieną – 2/3 VDU, o už tolimesnį prastovos laikotarpį – ne mažiau, nei 40 procentų VDU. Bet kuriuo atveju tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Jeigu prastova paskelbiama neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs tai padaryti kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Taip pat darbuotojui privalu, atvykti į savo darbo vietą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tada, kai gaunamas pranešimas apie prastovos nutraukimą.

Dalinis darbas

Darbdavys gali nustatyti dalinį darbą tais atvejais, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo
ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.

Dalinio darbo pagrindinis tikslas – sudaryti galimybes darbdaviui bei Valstybinio socialinio draudimo fondui dalintis darbuotojo išlaikymo kaštus. Tačiau, karantino atveju, svarbu atkreipti dėmesį, kad daliniu darbu įvardijamas ir trumpesnis – iki pusės darbuotojo
darbo laiko normos, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo, sumažėjęs darbo užmokestis yra iš dalies kompensuojamas išmokant dalinio darbo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Darbo sutarčių nutraukimas

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla., Karantino metu Privataus sektoriaus darbdavio pelnas gali gerokai sumažėti, dėl ko, darbdavys gali būti priverstas mažinti darbuotojų skaičių arba atsisakyti tam tikrų darbuotojų atliekamų darbo funkcijų. Darbdavys, ketindamas nutraukti darbo sutartis dėl šios priežasties, privalo laikytis darbuotojų įspėjimo terminų bei išeitinių išmokų dydžių, nurodytų LR Darbo kodekse bei kitų reikalavimų.

Daugiau informacijos su COVID-19 susijusiais teisiniai klausimais:

CONTACT PERSON

logo
CONTACT US!
close slider

FREE INITIAL ADVICE NOW!
Have a question or need more information?
Send us an e-mail message!





By clicking SEND I also accept your Privacy policy


CONTACT PERSON