Lietuvos įmonės dar per dažnai pamiršta, kad nesąžiningą konkurentą jos gali užsiauginti ir pačios, – rodo ne vienas teismo sprendimas.
Bendrovę palikęs ir daug vidinės verslo informacijos, paslapčių išsinešęs darbuotojas ar buvęs akcininkas netrukus gali iš buvusio darbdavio atimti milijonus eurų pajamų. Tai padaroma sukuriant savo verslą arba įsidarbinant pas konkurentą. Prevencija ir teismai yra du pagrindiniai būdai to išvengti arba bent sumažinti nuostolius, – nepailsdami kartoja teisininkai.
Tuo pat metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo 3 bylas, susijusias su pasinaudojimu komercinėmis paslaptimis.
Darbo tokiuose ginčuose teisininkams netrūksta ir, prognozuojama, daugės. Pirmos bei apeliacinės instancijos teismai nuo pernai sausio išnagrinėjo ir sprendimus paskelbė 10-15 tokių bylų. Tuo pat metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo 3 bylas, susijusias su pasinaudojimu komercinėmis paslaptimis. Tačiau, anot teisininkų, šie skaičiai tėra ledkalnio viršūnė.
„Dažnu atveju, įmonės nuleidžia rankas, nes pradėjus nagrinėti situaciją bei prieš tokį darbuotoją turimus įrodymus, pasirodo, jog įmonės komercinės paslaptys nebuvo tinkamai apsaugotos“, – sako Giedrė Domkutė, advokatų kontoros „AAA Law“ partnerė. Be to, bijomasi sugadinti santykius su savo klientais, partneriais, kurie gali būti kviečiami liudyti teisme. „Dažnai būna, kad įmonės vėluoja kreiptis į teismą, todėl, suėjus ieškinio senačiai, nebeturi realių galimybių patenkinti savo piniginius reikalavimus“, – papildo teisininkė.
Prevenciniai teismai
Savo ruožtu, advokatų kontoros „ECOVIS ProventusLaw“ partnerė Inga Karulaitytė-Kvainauskienė primena, kad bylinėjimasis yra itin sudėtingas ir gali trukti ne vienerius metus bei pareikalauti daug papildomų įmonės pastangų įrodinėjant pažeidimą.
Be to, kreipimasis į teismą ne visada garantuoja 100% nuostolių atlyginimą.
„Tačiau tai turi prevencinį poveikį, nes buvęs darbuotojas, pažeisdamas gerus verslo papračius jo įkurta įmonė ir/arba nesąžiningas konkurentas tuomet nutraukia neteisėtus veiksmus, dažnai tai pakenkia ir jo dalykinei reputacijai“, – paaiškina I. Karulaitytė-Kvainauskienė.
Maža to, nesikreipus į teismą, įmonėje formuojama netinkama vidinė verslo kultūra ir parodoma, kad nesąžiningi darbuotojo veiksmai yra toleruojami. Anot abiejų teisininkių, dabar bylos dėl komercinių paslapčių atskleidimo ir nesąžiningo konkuravimo dažniausiai vyksta tarp logistikos, pervežimų, konsultavimo įmonių.
Nesikreipus į teismą, įmonėje formuojama netinkama vidinė verslo kultūra ir parodoma, kad nesąžiningi darbuotojo veiksmai yra toleruojami.
Tai yra, tuose sektoriuose, kur rinka ypač fragmentuota, pradėti verslą kainuoja palyginti nedaug, o konkurencinį pranašumą lemia turimos iš ankstesnių darboviečių žinios ir ryšiai, neretai tokios įkurtos įmonės išvysto staigų augimą, o vėliau sustoja.
Su buvusiais darbuotojais bylinėjosi tokios įmonės kaip prekybininkė „TC Prekyba“, langų gamintoja „Vilniaus Doleta“, darbo ieškos bendrovė „CV Online“, vežėjai „Big Trans“ ir „Auto Express“, UAB ,,Transekspedicija“ vardina I. Karulaitytė-Kvainauskienė.
Brangios pamokos
UAB ,,Transekspedicija“ išsiskiria tuo, kad du kartus nukentėjo nuo nesąžiningos buvusių darbuotojų konkurencijos. Tačiau po ilgų metų bylinėjimosi bendrovė laimėjo abi bylas. Šios istorijos prasidėjo 2006 m. – pirmojoje teismas tašką padėjo 2013 m., o antrojoje – 2015 m.
„Verslininkai turi žinoti, kad Konkurencijos įstatymas juos gina, – pabrėžia „Transekpedicijos“ vadovas Vidmantas Pelėda. – Daug kas su mumis dabar konsultuojasi šiais klausimais.“
Vėliau paaiškėjo, kad buvusi darbuotoja įkūrė ir bendrovę „DGM“, jai vadovauja ir teikia tas pačias paslaugas buvusiems mūsų klientams
Ši patirtis įmonei nepraėjo be nuostolių. Tačiau apie tikrąją jų kilmę, anot V. Pelėdos, sužinoti teko gerokai per vėlai.
„Vos tik iš darbo išėjo strategiškai svarbaus skyriaus, dirbusio su Didžiosios Britanijos klientais, darbuotoja, iš karto pajutome staigų srautų sumažėjimą. Vėliau paaiškėjo, kad buvusi darbuotoja įkūrė ir bendrovę „DGM“, jai vadovauja ir teikia tas pačias paslaugas buvusiems mūsų klientams“, – apie pirmąją istoriją pasakoja V. Pelėda.
Tačiau 2013 metais Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad „DGM“ vadovė pažeidė Konkurencijos įstatymą, pasinaudojo komercine paslaptimi ir nesąžiningai perviliojo buvusio darbdavio klientus ir darbuotojus. Viso ši bendrovė atlygino 165 688,20 Eur padarytų nuostolių UAB ,,Transekspedicijai“.
Savo ruožtu, kiti darbuotojai nesąžiningą konkurentę UAB „Lastra“ 2006 m. įkūrė dar dirbdami „Transekspedicijoje“. Anot V. Pelėdos, būsimieji nesąžiningi konkurentai ant dviejų kėdžių sėdėjo beveik pusę metų bei naudojosi darbdavio resursais, kas prieštarauja geriems verslo papročiams.
„Iš geležinkelių departamento išėję trys darbuotojai vien tik iš perviliotų mūsų klientų pirmais veiklos metais sugebėjo gauti 2,3 mln. Eur pajamų. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas – tokie verslo šuoliai pirmais veiklos metais yra neįmanomi veikiant sąžiningai“ – sako V. Pelėda. UAB ,,Lastra“ atlygino UAB ,,Transekspedicijai“ 103 430,35 Eur nuostolių.
Jo teigimu, dar dirbdami „Transekspedicijoje“, būsimi nesąžiningi konkurentai įtarimų nekėlė, nerodė nepasitenkinimo.
Įmonės protingėja
Teisininkė G. Domkutė pabrėžia, kad darbuotojai linkę piktnaudžiauti tais atvejais, kai mato, kad įmonė savo komercinių paslapčių apsauga tinkamai nesirūpina. Rūpintis pradedama tada, kai paaiškėja, kad darbuotojas išsinešė svarbią informaciją, panaudojo ją kaip konkurencinę priemonę ir pradėjo nesąžiningai konkuruoti.
Svarbu suprasti, kad įstatymai nedraudžia konkuruoti, tačiau konkurencija turi būti sąžininga, nepažeidžiant įstatymų
„Bylų Lietuvoje daugėja, kaip daugėja ir sprendimų priimamų darbuotojų bei konkuruojančių įmonių nenaudai. Tai, kad bylas laimi nukentėjusios įmonės ir joms yra priteisiamos baudos, patirta žala, parodo, jog įmonės imasi prevencinių veiksmų saugoti savo komercines paslaptis tinkamai“, – sako ji.
„Svarbu suprasti, kad įstatymai nedraudžia konkuruoti, tačiau konkurencija turi būti sąžininga, nepažeidžiant įstatymų“, – apibendrina I. Karulaitytė-Kvainauskienė. Ji taip pat primena, kad prevencinės priemonės, ginčui persikėlus į teismo salę, padeda išvengti didelės dalies papildomų išlaidų advokatams, ekspertizėms ir pan.
Kaip sumažinti riziką ir nuostolius
– Sudaryti komercinių paslapčių, konfidencialios informacijos sąrašą ir su juo supažindinti darbuotojus;
– Darbo sutartimi įpareigoti saugoti komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją;
– Numatyti žymias pinigines baudas už komercinės paslapties atskleidimą;
– Sudaryti nekonkuravimo susitarimą ir nustatyti baudas už jo pažeidimus;
– Naudotis įmonės teise tikrinti darbuotojas suteiktas el. ryšio priemones (el. paštas, pokalbių programos ir kt.);
– Apsaugoti komercines paslaptis techninėmis priemonėmis.
Taip pat galima numatyti arbitražą ir teisminę mediaciją, kaip alternatyvą bylinėjimuisi teisme – užtikrinamas ginčo nagrinėjimo konfidencialumas, procesas gali kainuoti pigiau.
I. Karulaitytės-Kvainauskienės ir G. Domkutės įžvalgos publikuotos DELFI portale. Su jomis galite susipažinti čia.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti