2020-05-06
Analizuojant vienašališkus sutarties nutraukimo pagrindus, reikia turėti omenyje, kad kiekviena teisėtai sudaryta sutartis, jos šalims turi įstatymo galią ir ši sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje nurodoma tiesiogiai, bet ir visa tai, ką lemia pačios sutarties esmė ar įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Toliau – LAT) yra nurodęs, kad sutarties šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimo institutą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę). Visgi, sutarties nutraukimo atvejų praktikoje yra daug, dėl to, žemiau apžvelgiame LAT suformuotą praktiką dėl vienašališko sutarties nutraukimo atvejų bei tvarkos.
Remiantis LR civilinio kodekso nuostatomis, sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Visgi, LAT yra išaiškinęs, kad jei šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį.
Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka LR civiliniame kodekse nustatytus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatinėjama, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Tačiau, sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl šis pagrindas yra vertinamas teismo ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais.
Reikalavimai vienašališkam sutarties nutraukimui
LAT yra nurodęs, kad sprendžiant, ar vienašališkas sutarties nutraukimas yra teisėtas, be pačių sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, taip pat svarbu nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, kai egzistuoja šie sutarties nutraukimo pagrindai. Šioje dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui:
1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai;
2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.
LAT yra nurodęs, kad sprendžiant, ar vienašališkas sutarties nutraukimas yra teisėtas, be pačių sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, taip pat svarbu nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka.
Analizuojant kitos sutarties šalies informavimo aspektą, naujausia LAT praktika (2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-100-823/2020) rodo, kad informavimo faktui reikia įvertinti įstatymo nuostatas dėl pranešimų teikimo, šalių nustatytą susirašinėjimo ar susižinojimo tvarką, faktinį jos vykdymą ir konkrečias aplinkybes, ar pranešimas dėl sutarties nutraukimo kitos sutarties šalies buvo gautas. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtina vertinti ne vien tai, ar laikytasi pranešimų teikimo formos, siuntimo adreso ar kitų susižinojimo tvarkos nuostatų.
Analizuojant pačią pranešimo formą – įstatymas nenustato pranešimo apie vienašališko sutarties nutraukimo formos. Vadinasi, sutarties šalys dėl formos gali susitarti pačios, o jeigu pranešimo forma neaptarta sutartyje, vadovaujantis LAT teismų praktika, pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga bei priimtina.
Įspėjimo terminas
Galiausiai, analizuojant pranešimo terminą, LAT jau minėtoje 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje e3K-3-100-823/2020 atkreipė dėmesį, jog 30 dienų įspėjimo terminas dėl sutarties nutraukimo yra taikytinas tik tais atvejais, kai kitaip to neįtvirtina šalių sudaryta sutartis, o LR CK 6.196 straipsnis nurodo, kad sutarties sąlygos, įskaitant ir pranešimo terminus nustatančias sąlygas, gali būti ne tik aiškiai nurodytos, bet ir numanomos. Numanomos sutarties sąlygos turi būti nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, šalių santykių pobūdį bei į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Todėl, vadovaujantis LAT praktika, atliekant vertinimą, ar pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą kiekvienu konkrečiu atveju buvo atliktas laikantis nustatyto termino, pirmiausia turi būti aiškinama šalių sudaryta sutartis, remiantis LR CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o pati sutarčių aiškinimo klausimo praktika yra nuosekli ir išplėtota LAT praktikoje.
Jei susidūrėte su vienašališku sutarties nutraukimu ir nežinote, kaip tokioje situacijoje elgtis, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw teisės ekspertų komandą.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti