Kada darbuotojo darbo pareigų pažeidimas kvalifikuojamas šiurkščiu?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)  2020 m. gegužės 20 d. priėmė nutartį, kurioje sprendė klausimą, ar darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį iš anksto neįspėjęs ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas taip pat pasisakė, ar darbo ginčų komisijos sprendimas gali būti peržiūrėtas teismo, o taip pat – dėl darbdavio pareigos pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo.

Dėl individualaus darbo ginčo, išnagrinėto darbo ginčų komisijoje, nagrinėjimo teisme procesinių taisyklių

LAT aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Teismas nevykdo Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o iš naujo nustatyta tvarka darbo ginčą nagrinėja ir iš esmės.

Susisuduriantiems su tokiomis situacijomis žinotina, kad darbo ginčo išnagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje reiškia, kad tokiu būdu yra  įgyvendinama įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga.

Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai Darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai.

Dėl darbo sutarties su darbuotuoju nutraukimo dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą –  t. y. tyčia sukelia turtinę žalą darbdaviui ar bando tyčia padaryti jam turtinę žalą (Dėl darbo sutarties pasibaigimo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu).

Kai už šiurkštų darbo drausmė pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.

Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog darbuotojui disponuojant darbdavio lėšomis ne pagal darbdavio nustatytas sąlygas, ne darbdavio poreikiams tenkinti, o savo ar kitų asmenų poreikiams tenkinti ar tam jas panaudoti ketina, jis pažeidžia darbo pareigas, darbdavys turi pagrindo darbuotoju nebepasitikėti, pripažinti tokius veiksmus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir nutraukti darbo sutartį.

Dėl darbdavio pareigos pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo 

Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Tuo siekiama, kad darbdavys disponuotų visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir taip prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, jei darbo ginčo metu darbuotojas nurodytų aplinkybes, kurios paneigtų, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą.

Tačiau darbdavio nepareikalavimas darbuotojo pateikti rašytinį pasiaiškinimą nėra savaime pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Jei nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, vien darbdavio pareigos pareikalauti darbuotojo pasiaiškinimo nesilaikymas nėra pagrindas pripažinti patį atleidimą neteisėtu.

Susisiekti