Tiekėjo patirtis negali būti pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi

Šių metų liepos 1 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje išaiškino, kad tiekėjo – juridinio asmens patirtis negali būti pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi viešojo pirkimo sąlygose.

Civilinė byla kilo tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos. Ieškovė (tiekėja) pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje nurodė, kad pirkimo sąlygose nurodytų ekonominio naudingumo parametrų vertinimo tvarka yra subjektyvi ir pažeidžia skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus. Pagal vieną iš kriterijų buvo vertinama tiekėjo patirtis kaip vienas iš ekonomiškai naudingiausių pasiūlymo objektų.

Šioje byloje teismas akcentavo, kad:

  • reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais, t. y. – tiekėjų patirtis negali būti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, nes vertinant tiekėjo kvalifikaciją, siekiama įvertinti būtent patį tiekėją. Kartą įvertinus tiekėjo tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį. Pasiūlymo objekto turinys ir tiekėjo kvalifikacijos duomenys savo esme yra skirtingos kategorijos, todėl negali būti tapatinamos. Tiekėjo kvalifikacija neparodo tiekėjo prisiimamų įsipareigojimų į ateitį, o atskleidžia tam tikrą informaciją apie tiekėjo veiklą praeityje arba dabartyje;
  • tiekėjo – juridinio asmens patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys) savaime nelemia pasiūlymo kokybinio pranašumo. Tiekėjo patirtį lemia ne paties juridinio asmens įvykdytos sutartys, o tokio asmens darbuotojų patirtis – patirtį, kaip atlikti konkrečius veiksmus, įgyja fizinis, o ne juridinis asmuo. Jeigu pasiūlymo pateikimo metu juridinio asmens darbuotojai nebedirbtų pas tokį tiekėją, anksčiau jo įvykdytų sutarčių aplinkybė savaime nesuponuotų pasiūlymo ekonominio naudingumo. Tas pats principas taikomas ir tuo atveju, jei sutartį vykdytų naujas tiekėjo personalas, tiekėjo pasitelkiamas subtiekėjas ar kt.

Ankstesnėje teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau perkančiosios organizacijos šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų – tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme.

Šioje byloje teisėjų kolegija laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad pirkimo sąlygose nustatytas kriterijus, pagal kurį kuo daugiau juridinis asmuo per pastaruosius 3 metus yra sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutarčių, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM, tuo daugiau balų jam skiriama, iš esmės siekiama vertinti būtent tiekėjo – juridinio asmens – kvalifikaciją, o ne nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tokio kriterijaus nustatymas, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, neatitinka nei teisės aktų nuostatų, nei formuojamos teismų praktikos.

Rengiant konkurso sąlygas yra labai svarbu tinkamai apsibrėžti, kokie kriterijai yra skirti įvertinti tiekėjo kvalifikacijai, taip pat nustatyti ekonominio naudingumo parametrų vertinimo tvarką

Norėdami išsamiau pasikonsultuoti viešųjų pirkimų klausimais, maloniai prašome kreiptis į ECOVIS ProventusLaw teisės ekspertus.

Parengė ECOVIS ProventusLaw vyr. teisininkas, advokato padėjėjas Linas Vidžys ir jaunesnysis teisininkas Vilius Neverdauskas.

Susisiekti