Subsidijos darbdaviams pasibaigus karantino rėžimui

2020-05-14

2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlytam pokarantininio pagalbos priemonių planui, kuriuo ketinama suteikti pagalbą darbdaviams, darbuotojams, savarankiškai dirbantiems bei darbo netekusiems asmenims po karantino pabaigos. Taigi kokios pagalbos gali tikėtis įmonės pasibaigus karantinui?

Įmonės ir organizacijos, kurios gali kreiptis dėl subsidijos darbo užmokesčiui

Seimas priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie nurodo, kad po  ekstremaliosios situacijos termino suėjimo ar karantino atšaukimo, dėl subsidijų darbuotojų darbo užmokesčiui gali kreiptis darbdaviai, kurie:

• Karantino metu darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbė prastovas bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl subsidijų gavimo;
• Įdarbina darbo rinkoje papildomai remiamus asmenis (pvz. bedarbiai, kuriems yra nustatytas tam tikras darbingumo lygis, ilgalaikiai bedarbiai, vyresni kaip 50 metų bedarbiai ir pan.). Šiuo atveju subsidijos būtų mokamos už naujai įdarbintus Užimtumo tarnybos siunčiamus asmenis;
• Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą darbdavių sąrašą, kurie nukentėjo nuo COVID-19;

Sąrašą galite rasti čia.

Subsidijų dydžiai, mokėjimo tvarka

Seimas Užimtumo įstatymo pataisose nurodė, kad subsidijos darbo užmokesčiui bus mokamos darbdaviams laikotarpį iki pusės metų, atliekant įmokas kartą į mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad subsidijų dydžiai priklausys nuo to, kiek mėnesių praėjo po karantino pabaigos, koks yra darbdavio statusas bei nuo darbuotojo darbo sutarties rūšies.

• Pirmus du mėnesius skiriama subsidijos suma siekia 100 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, tačiau ne daugiau nei 607 EUR (1 MMA);
• Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesį – 50   priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 EUR (1 MMA);
• Penktąjį ir šeštąjį mėnesį – 30 priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 EUR (1 MMA).

Tuo tarpu, darbdaviai, kurie įtraukiami į sąrašą patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, galės gauti didesnio dydžio subsidiją. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad šis įsakymas, kuriomis būtų patvirtintas veiklų sąrašas, šiai dienai paruoštas dar nėra – jis bus parengtas iki karantino rėžimo paskelbimo. Tokiu atveju:

• Pirmuosius du mėnesius darbdavys galės pasirinkti, ar norės gauti 70 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 1214 EUR (2 MMA), ar 100 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 EUR (1 MMA).
• Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesį – 50 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 1214 EUR (2 MMA);
• Penktąjį ir šeštąjį mėnesį – 30 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 1214 EUR (2 MMA).

Tuo tarpu, jei su darbuotoju sudaryta terminuota ar sezoninio darbo sutartis:

• Pirmus du mėnesiusdarbdavys galės gauti 100 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, tačiau ne daugiau nei 303,5 EUR (0,5 MMA);
• Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesį 50 priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 303,5 EUR (0,5 MMA);
• Penktąjį ar šeštąjį mėnesį po karantino pabaigos, subsidija dėl darbuotojo, su kuriuo sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis, nepriklausys.

Galiausiai, darbdaviai, įtraukti į minėtąjį Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą darbdavių sąrašą, kurie nukentėjo nuo COVID-19 kreiptis dėl subsidijų taip pat galės, tačiau jiems taikoma šiek tiek apribojimų:

• Jei darbdavys yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų, dėl subsidijos jis galės kreiptis ne daugiau kaip už 10 darbuotojų;
• Jei darbdavys yra įdarbinęs 21 ar daugiau darbuotojų, darbdavys galės kreiptis dėl subsidijos ne daugiau kaip dėl 50 proc. visų darbuotojų.

Darbdavių pareigos gavus subsidijas

Reikalavimas darbdaviams dėl darbo vietų išlaikymo yra iš esmės identiškas jau dabar galiojančiam reikalavimui: darbdavys po subsidijų mokėjimo pabaigos turės bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų darbo vietų, dėl kurių darbo užmokesčio buvo gaunamos subsidijos. Pasekmės taip pat yra identiškos jau galiojančio įstatymo redakcijoje– jei darbdavys nesilaiko reikalavimo išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų 3 mėnesius po subsidijų mokėjimo pabaigos, darbdavys 12 mėnesių negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas nurodančias, jog darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, nesilaikančiam darbo įstatymų gali būtų skiriama bauda nuo 240 iki 880 EUR. Būtent apie darbo įstatymų nesilaikymą, darbuotojams paskelbus prastovą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija. Inspekcijai gavus informacijos, buvo patikrintos Kauno bei Mažeikių įmonės, kuriose buvo rasti darbuotojai savo darbo vietose, atliekantys darbo funkcijas, nors šiems darbuotojams buvo paskelbtos prastovos. Taip pat, apie panašius patikrinimus skelbia ir Finansinių Nusikaltimų tyrimų tarnyba, kuri nurodė, jog buvo patikrintos kelios dešimtys įmonių, iš kurių dažniausiai pasitaikęs pažeidimas buvo būtent prastovos/dalinės prastovos taisyklių nesilaikymas.

Su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimais detaliau galite susipažinti čia.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją, apie prastovų paskelbimą bei subsidijų darbo užmokesčiui gavimą, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.