Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius griežtesnes karantino sąlygas ir jas pratęsus iki 2021 m. sausio 31 dienos, nemaža dalis verslo yra priversta skelbti prastovas. ECOVIS ProventusLaw apžvelgia pagrindinius prastovų reglamentavimo niuansus.
Prastovos yra vienas iš būdų laikinai sustabdyti įmonės veiklą, taip sumažinant verslui, kaip darbdaviui tenkančią naštą ir kartu išsaugoti darbo vietas.
2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 100 proc. kompensuoti prastovose esančių asmenų darbo užmokestį. Šį sprendimą 2020 m. gruodžio 22 d. dar turės svarstyti Seimas, taigi tuo atveju, jei bus pritarta tokiam sprendimui, verslas galės lengviau atsipūsti ir sumažinti savo nuostolius.
Kas yra prastovos, kaip ir kada darbdavys gali jas skelbti?
Vienas iš prastovos paskelbimo atvejų yra Prastova, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Svarbu: jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuomet darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali. Pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms ir darbdaviui neturint galimybės darbuotojui suteikti darbo, darbdavys tokiu atveju skelbti prastovą gali.
Kaip tinkamai įforminti prastovą?
Prastova turi būti įforminama vietiniu norminiu teisės aktu, įmonės vadovo įsakymu.
Įsakyme turi būti nurodyta:
- kuriam laikui prastova skelbiama, t. y. prastovos pradžia ir pabaiga (įsakyme gali būti nurodymas, kad prastova galioja iki atskiro įsakymo priėmimo prastovą nutraukti);
- darbuotojas ar darbuotojų grupė, kuriam taikoma prastova;
- koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu darbuotojams bus mokamas.
Kitos darbdavio pareigos:
- darbuotojai turi būti supažindinami su įmonės vadovo įsakymu dėl prastovos paskelbimo;
- darbdavys turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui ne vėliau, kaip per vieną dieną nuo prastovos paskelbimo. Pranešimo formą galite rasti nuorodoje;
- tais atvejais, kai prastova skelbiama dėl karantino, darbdavys negali iš darbuotojo reikalauti, kad šis atvyktų į savo darbo vietą.
Ar darbuotojas, esantis prastovoje, gali įsidarbinti kitur?
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo vienu metu dirbti keliose darbovietėse, taigi asmeniui nėra draudžiama įsidarbinti darbovietėse, kuriose yra išaugęs tam tikrų darbuotojų poreikis.
Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojas laikytųsi minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų, įskaitant ir tuos atvejus, kai darbuotojas gauna nurodymą dirbti viršvalandžius (dėl kurių turi būti gaunamas darbuotojo sutikimas), ar švenčių dienomis.
Subsidijos darbdaviams, paskelbusiems prastovą dėl karantino
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė pasiūlymui 100 proc. kompensuoti prastovose esančių asmenų darbo užmokestį, bet ne daugiau kaip 2 MMA dydžiai. Tuo tarpu, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova dėl karantino, dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.
Darbdavys, norintis pasinaudoti prastova, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Dėl šio siūlymo patvirtinimo numatomas balsavimas Seime 2020 m. gruodžio 22 d.
Prastovos apmokėjimas įprastine tvarka
Būtina taip pat atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nagrinėdamas darbo bylą dėl darbo užmokesčio priteisimo už prastovos laikotarpį, pateikė išsamius paaiškinimus dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo paskelbus darbuotojui prastovą įprastine tvarka. LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodė, kad:
1) už pirmą prastovos dieną mokamas vidutinis darbo užmokestis;
2) už antrą ir trečią dienas – 2/3 vidutinio darbo užmokesčio, jeigu nereikalaujama, kad darbuotojas būtų darbe;
3) ir už kitą prastovos laikotarpį nuo ketvirtos dienos – 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Tačiau už visą pirmą prastovos mėnesį darbuotojui mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 1 MMA, nes DK nustatyta, kad kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
Parengė ECOVIS ProventusLaw advokatė Loreta Andziulytė, ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėja Lina Bulovienė ir ECOVIS ProventusLaw teisininkas Andrius Karmonas
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti