Pastarosiomis savaitėmis viešųjų pirkimų pasauliui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pažėrė naujienų – priėmė net tris sprendimus, aiškinančius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo taikymą. Kadangi visos trys bylos yra svarbios, ECOVIS ProventusLaw apžvelgia jų esmę trijuose skirtinguose straipsniuose, pradedant nuo sprendimo, nagrinėjančio trečiąją vietą eilėje užėmusio tiekėjo teisę ginčyti pirkimo laimėtojo tinkamumą.
LAT byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 toliau nuosekliai plėtoja griežtėjančią praktiką dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo vertinimo. Šį kartą spręstas klausimas dėl tiekėjo, užėmusio trečiąją vietą pasiūlymų eilėje (ieškovo), ieškinio, kuriuo buvo ginčijamas pirmąją vietą eilėje užėmusio tiekėjo tinkamumas sudaryti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo sutartį. Teismas konstatavo, kad prieš nagrinėjant laimėtojo tinkamumą turi būti išspręstas klausimas dėl ieškovo tinkamumo kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Esminis klausimas, keliamas byloje, – ar trečiąją vietą eilėje užėmusio tiekėjo subjektinės teisės yra pažeidžiamos perkančiajai organizacijai netinkamai nustačius viešojo pirkimo laimėtoją.
Žemesnių instancijų teismai pripažino, kad ieškovė turi suinteresuotumą ginčyti viešojo pirkimo rezultatus, nes sudarius naują pirkimų eilę šiuo metu antroje vietoje esantis tiekėjas nebūtinai taps pirkimo laimėtoju – jeigu antroje pasiūlymų eilės vietoje esantis tiekėjas atitiks kurį nors pašalinimo pagrindą arba neturės reikiamos kvalifikacijos, ieškovė taps pirkimo laimėtoja.
LAT tokia argumentacija neįtikino. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas. Dėl pirmojo elemento atitikimo klausimo nekilo – ieškovė yra ginčo viešojo pirkimo dalyvė, kurios pasiūlymas perkančiosios organizacijos sprendimu atsidūrė trečioje pasiūlymų eilės vietoje. Dėl subjektinių teisių pažeidimo LAT išaiškino, jog tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo įrodymas iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas.
Byloje ieškovas nekvestionavo antroje pirkimo pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo, o tik nurodė, jog tiekėjas, kurio pasiūlymas šiuo metu yra antroje vietoje, gali atitikti pašalinimo pagrindą arba neturėti reikiamos kvalifikacijos, dėl ko ieškovė būtų pripažinta pirkimo laimėtoja. Teismai formuoja praktiką, kad hipotetinių prielaidų laimėti viešąjį pirkimą neužtenka, jog ieškovas būtų pripažintas turintis teisinį suinteresuotumą. Ieškovas, bandantis įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimą, šiuo atveju turi ginčyti ne tik galimai neteisėtai nustatytą laimėjusį pasiūlymą, bet ir antrąją vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymą. Visa tai turi ginčyti vienoje byloje, nes kitaip būtų pažeistas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas.
Taigi, šiuo atveju tiesioginį teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą turėjo antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmęs tiekėjas, kadangi pripažinus, jog pirkimo laimėtojas nustatytas netinkamai, viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta su antrąją vietą užėmusiu tiekėju. Tiekėjui, užimančiam žemesnę nei antrą vietą pasiūlymų eilėje, siekiančiam ginti savo pažeistas teises teisme ir nekvestionuojančiam pirkimo sąlygų teisėtumo iš esmės, reikia ginčyti visų aukščiau pasiūlymų eilėje esančių pasiūlymų tinkamumą.
Taip pat pažymime pakankamai išplėtotą LAT praktiką dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo kitose situacijose. Tiekėjams verta žinoti, kad jiems nebus pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti pirkimo sąlygas, pavyzdžiui, šiais atvejais:
- kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje;
- kai teismo proceso metu viešojo pirkimo procedūros įstatymo pagrindu pasibaigia atmetus visų dalyvių pasiūlymus ir kai būtų visiškai aišku, kad naujas viešasis konkursas pagal ginčijamas pirkimo sąlygas ateity nebus skelbiamas;
- jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus;
- kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės;
- kai viešojo pirkimo sąlygos tarpusavyje susijusios taip, kad vienų nustatymas lemia kitų turinį, o tiekėjas, ginčydamas bet kurias jų, aiškiai neįrodo, kaip konkrečiai jis neatitinka kurių nors reikalavimų;
- kai tiekėjas teismo procese siekia nepagrįstai išplėsti ginčo apimtį įrodinėdamas, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje kvestionuotos tam tikros viešojo pirkimo sąlygos iš esmės kartu reiškia ir kitų su jomis susijusių, bet savarankiškų (kurių egzistavimas nelemia privalomo kitų nustatymo) reikalavimų ginčijimą;
- kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sąlygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie šių perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimo (teikė atitinkamą prašymą ar pretenziją).
Parengė advokato padėjėjas Linas Vidžys ir teisininko padėjėjas Vilius Neverdauskas
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti