LAT pasisakė dėl permokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas grąžinimo darbdaviui

2019-12-05

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kada nutraukiant darbo sutartį darbuotojui išmokėtos kompensacijos permoka už nepanaudotas kasmetines atostogas neturi būti grąžinama. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusprendė, kad darbo apskaitos sistemos klaida vertintina ne kaip sąskaitybos klaida, todėl nėra pagrindo reikalauti grąžinti iš darbuotojo permokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. lapkričio 21  d. nutartyje sprendė klausimą dėl permokėtos kompensacijos už nepanaudotos atostogas grąžinimo iš darbuotojos, kai tokia permoka buvo sumokėta dėl darbo apskaitos sistemos klaidos.

Šiuo atveju darbuotojai per klaidą buvo priskirtas klaidingas atostogų tipas, t. y. nors darbuotoja buvo vaiko priežiūros atostogose, jai buvo nustatytas atostogų kaupimo klasifikatorius, nors faktiškai atostogos už šį laikotarpį darbuotojai neturėjo būti kaupiamos. Tai suponavo, kad darbuotojai buvo neteisingai apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl be pagrindo išmokėto darbo užmokesčio ar kitų su darbo užmokesčių susijusių mokėjimų grąžinimo klausimus, turi būti atribojama teisės taikymo klaida nuo sąskaitybos klaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka sąskaitybos klaida aiškinama, kaip „skaičiavimo klaida“, kuri gali būti nulemta aritmetinio skaičiavimo klaidos ar kitų veiksnių, susijusių su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu. Teismas nurodė, kad šioje byloje darbdavys turėjo įrodyti buvus sąskaitybos klaidą, o ne teisės taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas šiuo atveju nusprendė, kad klaidingo klasifikatoriaus priskyrimas negali būti laikomas savaime sąskaitybos klaida, nes darbdavys neįrodė, kada žmogiškasis faktorius turėjo įtakos klaidos padarymui (kuriant pačią apskaitos programą ar naudojantis ja, t. y. atliekant žymėjimą atitinkamose vietose), ar klaida yra techninio pobūdžio, ar tai – ne sąmoningai kurio nors subjekto (darbuotojo) padaryta klaida, kurią lėmė netinkamas įstatymo taikymas.

Su visa 2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite susipažinti čia.

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti