2020-03-20
Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių (nustatytų Civilinio kodekso 6.205 – 6.216 straipsniuose), jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
Kaip įrodoma nenugalima jėga
Nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai.
Sutarties šalis, kuri remiasi nenugalimos jėgos aplinkybe pirmiausia ją turi įrodyti. Tam, kad būtų pripažinta nenugalimos jėgos aplinkybė būtina šių sąlygų visuma:
- tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
- dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
- šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
- šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
- Nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
Kaip elgtis ištikus nenugalimai jėgai
- Kai sustabdoma tiesioginė veikla
Lietuvoje įvedus karantiną, sustabdyta visų viešų kultūros, poilsio ir pramogų vietų veikla. Muziejai, kino teatrai, sporto klubai, barai, maitinimo įstaigos ir kitos panašios vietos, taip pat kultūros, laisvalaikio, pramogų renginiai, įstaigų lankymas ir jų veikla užrausti. Ar gali būti remiamasi LR Vyriausybės sprendimais, kuriais įvesti draudimai, kaip pagrindu, prašant sutarties negalinčią įvykdyti šalį atleisti nuo atsakomybės ar pakeisti sutartį tol, kol šie sprendimai nebus atšaukti?
Pirmiausia turi būti vertinama sutarties sudarymo terminas, ar sutartis nebuvo sudaryta jau įsigaliojus draudimams, ir ar šalims nebuvo žinoma ši aplinkybė. Be to, turi būti vertinama aplinkybė, ar galimus draudimus šalis galėjo protingai numatyti:
- visais atvejais reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip nenugalimos jėgos ir kitos sąlygos yra aprašytos sutartyje;
- turi būti nustatoma, ar šalis ėmėsi visų reikalingų priemonių įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus;
- priežastis dėl kurios sutartis negali būti įvykdyta turi būti būtent aukščiau minėti draudimai, kitos dažnu atveju nebūtų laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis;
- turi būti akivaizdu, jog draudimų įvedimo šalis negalėjo kontroliuoti ir negalėjo joms užkirsti kelio.
- Iškilus įsiskolinimų grėsmei
CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos už kurią skolininkas neatsako. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Visgi nenugalimos jėgos aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, skolininkas privalo įrodyti. Reikia nepamiršti, jog pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
Šalis dėl atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti atleidžiama nuo sutartinės atsakomybės, t. y. nuo delspinigių ar palūkanų mokėjimo, tačiau ši nuostata neatleidžia šalies nuo pačios mokėjimo pareigos, sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
- Dėl sutarties keitimo galimybės
Įvedus draudimus, kurie vienai iš šalių apsunkina sutarties vykdymą ir vienai iš šalių pasidaro sudėtinga vykdyti sutartį, ji turi teisę kitos šalies prašyti sutartį pakeisti atsižvelgiant į CK 6.204 straipsnyje numatytą tvarką. Šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienu atveju vertinami individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalis dėl sutarties sąlygų pakeitimo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu pakeisti sutarties sąlygas, tokiu atveju besikreipiančiai šaliai tenka pareiga įrodyti CK 6.204 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
Daugiau informacijos su COVID-19 susijusiais teisiniai klausimais:
- Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
- 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą
- Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
- Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?