COVID-19. Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu

20-04-15 Papildyta

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija primena, kad DK 49 straipsnio 31 dalis (dėl darbo nuotoliniu būdu, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą paskelbus karantiną) nesuteikia teisės darbdaviams:

reguliariai rinkti ir tvarkyti (dokumentuoti) savo darbuotojų sveikatos duomenis apie kūno temperatūrą, pasireiškusius (nepasireiškusius) ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymius (slogą, kosulį, pasunkėjusiu kvėpavimą) ar kt.
reikalauti iš darbutojų pildyti deklaracijų, anketų ar kitokiu būdu reguliariai teikti informaciją apie jų sveikatos būklę ar jos pokyčius.

Be to, darbdavys pasiūlyme dėl darbo funkcijų vykdymo nuotoliniu būdu neturėtų tokio darbo režimo priežastimi nurodyti konkretaus darbuotojo susirgimo, o vietoje to pasirinkti mažiau darbuotojo privatumą pažeidžiančią priežastį, pavyzdžiui, kitų darbuotojų sveikatos apsaugos užtikrinimas.

2020-03-19

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė informaciją dėl tam tikrų asmens duomenų tvarkymo, kiek tai susiję su esama situacija dėl koronaviruso (COVID-19).

Kokius asmens duomenis galima tvarkyti Darbdavys?

Vertinant, ar reikalinga imtis papildomų apsaugos priemonių – įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu (turinčiu simptomus) asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis karantino, sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui ar sveikatos tikrinimui, darbdavys turi teisę tvarkyti informaciją:

ar asmuo buvo išvykęs į „rizikos valstybę“;
ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į „rizikos valstybę“, ar sergančiu COVID-19;
ar asmuo yra namuose dėl karantino (nenurodant priežasties) ir karantino laikotarpis;
ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties);
darbo nuotoliniu būdu pasirinkimo faktas ir kiti darbuotojo darbui taikomi apribojimai;
kiti būtini duomenys.

Darbdavys turi rinkti duomenis laikydamasis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo, t. y. minimalia apimtimi būtina tikslams pasiekti ir nerinkti perteklinių duomenų.

Kokių veiksmų turėtų vengti Darbdavys?

Darbdavys turėtų susilaikyti nuo darbuotojų temperatūros rodmenų, medicininių pažymų ar kt. panašių rinkimo. Tai negali būti laikoma darbdavio pareiga.

Jei yra nustatytos visuotinės priemonės esamai situacijai valdyti, pavyzdžiui, komandiruočių ir susitikimų ribojimas, renginių atšaukimas, tam tikrų higienos reikalavimų užtikrinimas, duomenų valdytojai neturėtų dėl to pažeisti savo darbuotojų ar kitų duomenų subjektų teisės į asmens duomenų apsaugą, pavyzdžiui, neturėtų reikalauti pateikti asmens duomenis, nebūtinus nustatytos tvarkos vykdymui užtikrinti.

Rekomenduojama vengti minėti COVID-19 virusu susirgusiųjų vardus ir pavardes, taip siekiant išvengti galimo vėlesnio jų šalinamosi ar diskriminacijos.

Darbuotojų informavimas

Darbdavys turi tinkamai informuoti darbuotojus, kokiu tikslu ir apimtimi yra renkama informacija.

Darbdavys valdytojas turėtų imtis aktyvių veiksmų, informuojant darbuotojus apie simptomus, galimas rizikas, jų valdymo būdus, taikytinas priemones, galimybes dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojų pareigą informuoti apie pasireiškusius COVID-19 ar panašius simptomus ir kt.

Ar tvarkomus sąrašus (kitus asmens duomenis) galima atskleisti valstybės įstaigoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu?

Prašymai pateikti asmens duomenis turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prašoma pateikti statistiką, duomenų valdytojas (duomenų tvarkytojas) neturėtų teikti konkretų duomenų subjektą identifikuojančių duomenų.

Rekomenduojame kiekvieną asmens duomenų teikimo atvejį dokumentuoti, siekiant vėliau užtikrinti atskaitomybės principo įgyvendinimą.

Daugiau informacijos su COVID-19 susijusiais teisiniai klausimais: