1. Ilgesnis išbandymo laikotarpis didesnį darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams

2. Daugiau lankstumo susitariant dėl darbo sąlygų

3. Naujas darbo sutarties nutraukimo pagrindas

4. Lankstesnė atsiskaitymo tvarka atleidžiant darbuotojus

5. Didesnės finansinės pasekmės už pavėluotą atsiskaitymą

Ką tai reiškia darbdaviams?

Dažniausiai užduodami klausimai apie 2026 m. Darbo kodekso pakeitimus

Ar išbandymo laikotarpis galės trukti ne 3, o 6 mėnesius?

Ar galima susitarti dėl vėlesnio atsiskaitymo atleidžiant darbuotoją?

Kada įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai?

Kuriems darbuotojams bus taikomos platesnės galimybės susitarti dėl darbo sąlygų?

Ar darbdavys galės nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojas nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų?

Ar padidės darbdavių atsakomybė už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotojais?

Ką darbdaviai turėtų padaryti prieš įsigaliojant Darbo kodekso pakeitimams?

• peržiūrėti darbo sutarčių šablonus;
• įvertinti, ar tam tikrų darbuotojų atžvilgiu galima pasinaudoti naujomis lankstumo galimybėmis;
• atnaujinti vidines personalo procedūras;
• įvertinti atsiskaitymo atleidžiant darbuotojus procesus.

Ar darbdaviai turėtų peržiūrėti darbo sutartis prieš įsigaliojant Darbo kodekso pakeitimams?

The post 2026 m. Darbo kodekso pakeitimai: kas keičiasi darbdaviams nuo lapkričio 1 d.? appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams žinotina, kad darbostogos gali būti organizuojamos dviem būdais:

• organizacijos iniciatyva organizuojant išvyką į kitą šalį visam kolektyvui, kurios metu darbuotojai dirba ir pramogauja;
• organizacijos leidimu ir darbuotojo iniciatyva leidžiant jam pačiam pasirinkti iš kurios ne nuolatinės darbo vietos darbuotojas nori laikinai dirbti.

Nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva būtų organizuojamos darbostogos, visais atvejais galutinis sprendimas ir visa tenkanti su tuo atsakomybė bei rizika priklauso darbdaviui.

ECOVIS ProventusLaw prieš priimant sprendimą dėl darbostogų suteikimo darbuotojams siūlo įsivertinti šiuos aspektus:

• Mokestiniai klausimai. Renkantis darbostogų vietą ne Lietuvoje, o užsienio valstybėje būtina įsivertinti ar darbdaviui neiškils mokestinių prievolių dėl pajamų apmokestinimo toje šalyje.
• Migracijos klausimai. Tai atvejais, kai darbuotojas būna ilgą laiką kitoje šalyje, būtina įvertinti ar buvimas toje šalyje suderinamas su tos šalies migracijos teisės aktais.
• Pajamų natūra klausimai. Nusprendus darbdaviui apmokėti darbuotojui jo gyvenamosios vietos nuomos kaštus ar kitas išlaidas, būtina nepamiršti, kad tokios pajamos bus laikomos darbuotojo pajamomis natūra ir atitinkamai apmokestintos.
• Informacijos saugumo klausimai. Būtina įsivertinti ar pati darbovietė turi įsidiegusi sprendimus, kurie leistų saugiai jungtis prie organizacijos tinklo ir vidinių sistemų.
• Konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) apsauga. Kadangi esant darbostogose dažniausia dirbama iš viešbučių, ar kitokių darbui per nuotolį pritaikytų vietų, darbdaviui rekomenduotina atskirai instruktuoti darbuotoją ir nustatyti taisykles, kokių priemonių imtis papildomai siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją (komercines paslaptis).

Tuo atveju, jeigu įmonė įsivertinus galimybes priima sprendimą dėl darbostogų taikymo įmonėje, siūlytina šią darbostogų darbo organizavimo formą reglamentuoti atskiroje tvarkoje, kuri leistų sumažinti galimas rizikas darbdaviui. Tokioje tvarkoje dažniausia:

• Nurodomas sąrašas, į kurias būtų galima/leidžiama vykti darbostogų;
• Numatoma leistina maksimali darbostogų trukmė (ypač svarbu, jeigu pasirenkama ne Europos Sąjungos šalis, dėl migracijos taisyklių laikymosi bei mokesčių rizikos suvaldymo);
• Nustatomas laikas, kuriuo darbuotojas turi būti pasiekiamas (ypač aktualu tais atvejais, kai skiriasi laiko juostos);
• Nustatoma laiko trukmė, per kiek laiko darbuotojas turi atsakyti į el. laiškus bei skambučius;
• Nustatoma prievolė dalyvauti kolektyvo susirinkimuose (jeigu toks reikalavimas keliamas);
• 5tvirtinama darbuotojo pareiga, pasirenkant nuotolinę darbo vietą užtikrinti, jog pasirinkta darbo vieta atitinka organizacijos saugumo politikoje numatytus reikalavimus;
• Aptariamas darbo įrankių, priemonių suteikimo klausimas ar kompensavimas.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją, susijusią su darbostogų suteikimo tvarka ar jos įgyvendinimu įmonėje, kviečiame konsultuotis su ECOVIS ProventusLaw teisininkais.

Parengė ECOVIS ProventusLaw asocijuota partnerė Darbo teisės grupės vadovė Brigida Bacienė

The post Darbostogų (angl. workation) suteikimo tvarka darbovietėje: kas žinotina darbdaviui? appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Po liepos 1 d. pakeitimų visi prašymai išduoti nacionalines vizas turės būti teikiami tik per Migracijos departamento svetainėje esančią MIGRIS sistemą, kurioje pildant prašymą dėl nacionalinės vizos reikės pasirinkti vieną iš 34 užsienio valstybėse veikiančių išorės paslaugų teikėjo kompanijos „VFS Global“ centrų per kurį bus teikiami dokumentai vizai gauti.

ECOVIS ProventusLaw atkreipia dėmesį, jog keičiasi ir nacionalinės vizos išdavimo tvarka, t. y. nuo liepos 1 d. ji galės būti išduodama:

• Užsieniečiams, kurie negali išvykti iš Lietuvos dėl kurios nors iš šių priežasčių: ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės, asmeninės priežasties, kurios užsieniečiai negalėjo numatyti ar nenugalimos jėgos;
• Užsieniečiams verslininkams, jei šie atvyksta į Lietuvą užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyviai, jei įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų – tokių užsieniečių investuotos lėšos ar kitas turtas.
• Sezoninių darbų į Lietuvą dirbti atvykstantiems užsieniečiams, turintiems Užimtumo tarnybos išduotą leidimą sezoninį darbą dirbti ilgiau nei 90 dienų;
• Užsieniečiams, kurie yra Europos Sąjungai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai nepriklausančiose valstybėse įsteigtų įmonių darbuotojai, ir tokių įmonių yra laikinai komandiruojami į Lietuvą dirbti;
• Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų susitarimų nuostatomis, o taip pat kitais atvejais, kai jų atvykimo tikslas yra ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Tai gali būti ilgai trunkantis gydymas ar reabilitacija, aukštos profesinės kvalifikacijos kėlimas, savanorystė ir pan.

Taip pat svarbu pažymėti, kad po liepos 1-osios nacionalinės vizos nebebus išduodamos:

• Užsieniečiams, atvykstantiems dirbti, kai jų profesija yra įrašyta į Trūkstamų profesijų sąrašą;
• Užsieniečiams darbuotojams, turintiems Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti;
• Australijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, Kanados ir Baltarusijos piliečiams, kurie iki šiol nacionalines vizas gaudavo supaprastinta tvarka;
• Užsieniečiams, pateikusiems prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ar ES piliečio šeimos nario kortelę;
• Užsieniečiams, dėl kurių Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą gyventi ar ES piliečio šeimos nario kortelę.

Šie aukščiau išvardinti užsieniečiai, norintys teisėtai atvykti ir būti Lietuvoje, turės kreiptis jau ne dėl nacionalinės vizos, o dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo.

Prašymų išduoti Šengeno vizas pateikimo tvarka nuo liepos 1 dienos nesikeičia.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją, susijusią su vizų ir leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka Lietuvoje, kviečiame konsultuotis su ECOVIS ProventusLaw teisininkais.

Parengė ECOVIS ProventusLaw Darbo teisės grupės teisininkė Inga Olifer

The post Nuo liepos 1 d. keičiasi nacionalinių vizų išdavimo užsieniečiams tvarka appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Žingsniai, kaip kokybiškai ir remiantis BDAR pasiruošti šiems pokyčiams:

• Turi būti dokumentuotos lankytojų registracijos ir duomenų tvarkymo procedūros, tokiu būdu įgyvendinant BDAR numatytą atskaitomybės principą.
• Reikia nepamiršti, jog taip pat reikalinga paskirti asmenį, kuris turės būti atsakingas už duomenų rinkimą, saugojimą ir sunaikinimą po 21 dienos ir be abejo pasirūpinti, jog prieigos prie klientų duomenų neturėtų tretieji asmenys.
• Turi būti užtikrintas BDAR 13 straipsnio įgyvendinimas, o būtent pareiga tinkamai informuoti asmenį apie jo asmens duomenų tvarkymą. Pranešimas turi būti trumpas, aiškus, jame turi būti nurodyti duomenų valdytojo tapatybė ir kontaktai, duomenų rinkimo tikslas, teisinis pagrindas, galimi duomenų gavėjai (šiuo atveju – NVSC), duomenų saugojimo laikotarpis ir kita pagal BDAR privaloma pateikti informacija.
• Turi būti imamasi tinkamų techninių ir organizacinių saugumo priemonių tuo tikslu, kad asmens duomenys būtų neatskleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, neregistruoti visų asmenų duomenų ant vieno bendro popieriaus lapo ar skaitmeninės formos, kadangi lankytojai neturi matyti kitų asmenų duomenų.
• Turi būti numatytos tokių duomenų sunaikinimo procedūros ir kontrolės procesas. Kadangi asmens duomenys renkami COVIS- 19 pandemijos suvaldymo tikslu, tai reikia nepamiršti, kad suėjus jų saugojimo terminui, turi būti užtikrinama, kad tokie duomenys būtų negrįžtamai sunaikinti.

ECOVIS ProventusLaw rekomenduoja iš esmės peržiūrėti savo duomenų tvarkymo procedūras konsultuojantis su asmens duomenų apsaugos specialistu, kadangi net ir esant ekstremaliai padėčiai turi būti užtikrintas BDAR reikalavimus atitinkantis asmens duomenų saugumas.

Parengė ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėja Brigida Bacienė ir teisininko padėjėjas Nojus Antanas Bendoraitis

The post Kaip nepažeisti asmens duomenų tvarkymo reikalavimų registruojant maitinimo įstaigų lankytojus? appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Civilinė byla kilo tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos. Ieškovė (tiekėja) pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje nurodė, kad pirkimo sąlygose nurodytų ekonominio naudingumo parametrų vertinimo tvarka yra subjektyvi ir pažeidžia skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus. Pagal vieną iš kriterijų buvo vertinama tiekėjo patirtis kaip vienas iš ekonomiškai naudingiausių pasiūlymo objektų.

Šioje byloje teismas akcentavo, kad:

• reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais, t. y. – tiekėjų patirtis negali būti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, nes vertinant tiekėjo kvalifikaciją, siekiama įvertinti būtent patį tiekėją. Kartą įvertinus tiekėjo tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį. Pasiūlymo objekto turinys ir tiekėjo kvalifikacijos duomenys savo esme yra skirtingos kategorijos, todėl negali būti tapatinamos. Tiekėjo kvalifikacija neparodo tiekėjo prisiimamų įsipareigojimų į ateitį, o atskleidžia tam tikrą informaciją apie tiekėjo veiklą praeityje arba dabartyje;
• tiekėjo – juridinio asmens patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys) savaime nelemia pasiūlymo kokybinio pranašumo. Tiekėjo patirtį lemia ne paties juridinio asmens įvykdytos sutartys, o tokio asmens darbuotojų patirtis – patirtį, kaip atlikti konkrečius veiksmus, įgyja fizinis, o ne juridinis asmuo. Jeigu pasiūlymo pateikimo metu juridinio asmens darbuotojai nebedirbtų pas tokį tiekėją, anksčiau jo įvykdytų sutarčių aplinkybė savaime nesuponuotų pasiūlymo ekonominio naudingumo. Tas pats principas taikomas ir tuo atveju, jei sutartį vykdytų naujas tiekėjo personalas, tiekėjo pasitelkiamas subtiekėjas ar kt.

Ankstesnėje teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau perkančiosios organizacijos šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų – tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme.

Šioje byloje teisėjų kolegija laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad pirkimo sąlygose nustatytas kriterijus, pagal kurį kuo daugiau juridinis asmuo per pastaruosius 3 metus yra sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutarčių, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM, tuo daugiau balų jam skiriama, iš esmės siekiama vertinti būtent tiekėjo – juridinio asmens – kvalifikaciją, o ne nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tokio kriterijaus nustatymas, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, neatitinka nei teisės aktų nuostatų, nei formuojamos teismų praktikos.

Rengiant konkurso sąlygas yra labai svarbu tinkamai apsibrėžti, kokie kriterijai yra skirti įvertinti tiekėjo kvalifikacijai, taip pat nustatyti ekonominio naudingumo parametrų vertinimo tvarką

Norėdami išsamiau pasikonsultuoti viešųjų pirkimų klausimais, maloniai prašome kreiptis į ECOVIS ProventusLaw teisės ekspertus.

Parengė ECOVIS ProventusLaw vyr. teisininkas, advokato padėjėjas Linas Vidžys ir jaunesnysis teisininkas Vilius Neverdauskas.

The post Tiekėjo patirtis negali būti pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Gairėse IT pirkimuose nustatomi kvalifikacijos reikalavimai suskirstyti į dvi grupes:

Finansinis ir ekonominis pajėgumas

• rekomenduojama kelti tik tiek ir tik tuos kvalifikacijos reikalavimų, kurie leistų įsitikinti, jog tiekėjas pajėgus padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti reikiamą įrangą ir t.t.) kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos;
• finansiniai pajėgumų matavimas už praeitus laikotarpius iš esmės gali neparodyti tiekėjo finansinio pajėgumo, nes pirkimo datai, ypač, kai pirkimas vykdomas metų viduryje ar pabaigoje, tiekėjo finansinė padėti gali būti pakitusi.

Techninis ir profesinis pajėgumas

• šis reikalavimas dažniausiai turėtų būti vertinamas tik finansiniu aspektu, tai yra nurodant įvykdytos sutarties vertę ir nevertinant techninių sistemų parametrų, tokių kaip vartotojų, integracijų skaičiaus, kokiems tikslams buvo kurta sistema;
• skirtingiems specialistams – skirtingi kvalifikacijos reikalavimai, kurie turėtų būti siejami su konkretaus specialisto funkcijomis, bet ne su projektu, kuriame specialistas dalyvavo, pvz.: programuotojui reikalavimai turi būti siejami su programavimo patirtimi tam tikromis programavimo kalbomis, o ne nuo to, kokiame projekte ta patirtis buvo įgyta;
• Specialistų išsilavinimas neturi tokios didelės reikšmės kaip turimos kompetencijos, todėl nerekomenduojama kelti specialistų išsilavinimo reikalavimų;
• Gairėse aptariamos 11 dažniausiai IT paslaugų pirkimuose reikalaujamų turėti specialistų kompetencijos ir kokia geroji reikalavimų tokiems specialistams nustatymo praktika.

Norėdami išsamiau pasikonsultuoti viešųjų pirkimų klausimais, maloniai prašome kreiptis į ECOVIS ProventusLaw teisės ekspertus.

The post Kaip tinkamai nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus informacinių technologijų pirkimuose? appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Viešųjų pirkimų tarnybos atliktos analizės duomenimis Lietuvoje viešasis sektorius vidutiniškai per metus sudaro informacinių technologijų (IT) prekių ir paslaugų įsigijimo sutarčių už daugiau nei 85 mln. eurų. Nemaža dalis šios vertės tenka IT techninės ir programinės įrangos gamintojų palaikymo prenumeratos paslaugų (angl. support subscription) įsigijimams. Atsižvelgdama į tai, Viešųjų pirkimų tarnyba išskyrė pagrindines klaidas ir rekomendacijas perkant IT palaikymo paslaugas.

Viešųjų pirkimų tarnyba viešai atkreipė pirkimų vykdytojų dėmesį į dažnai ydingą praktiką atliekant palaikymo prenumeratos paslaugų pirkimus šiais aspektais:

• Atsiskaitymo už paslaugas tvarkos. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja pirkimų vykdytojams pirkimo dokumentuose numatyti atsiskaitymą už paslaugas iš karto, sutarties vykdymo pradžioje, bet ne dalimis kas mėnesį, ketvirtį ar net sumokant visą kainą sutarties vykdymo pabaigoje, kas iki šiol yra įprasta praktika. Taip būtų sudarytos sąlygos išvengti mokėjimo atidėjimo tiekėjui, nes šis už perkančiajai organizacijai reikalingą produktą (šiuo atveju palaikymo prenumeratą) gamintojui sumoka viso paslaugų teikimo laikotarpio kainą iš karto (užsakydamas paslaugas).
• Paslaugų atsisakymo sutarties galiojimo metu. Šiuo metu pirkimų vykdytojai paprastai numato galimybę bet kada atsisakyti perkamo objekto (arba nutraukti sutartį), tuo tarpu tiekėjai, įsigiję palaikymo prenumeratos paslaugų iš gamintojų ir sumokėję jiems visą kainą, pagal standartines gamintojų sutarčių sąlygas neturi teisės reikalauti jos grąžinti ir taip yra priversti prisiimti papildomą galimų nuostolių riziką. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja pirkimų vykdytojams palaikymo prenumeratos paslaugų sutartyse nustatyti, jog sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama tik esminio sutarties pažeidimo atveju bei atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnyje.

Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad kiekvieno pirkimo sąlygos turi būti rengiamos atsižvelgiant į rinkos tyrimo rezultatus bei atspindėti realų pirkimo vykdytojo poreikį. Tik nustačius, kad kitokia mokėjimo už paslaugas tvarka ar platesnės galimybės nutraukti sutartį (atsisakyti paslaugų) yra objektyviai būtinos atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir užtikrina efektyvesnį lėšų panaudojimą, būtų galima nesivadovauti aukščiau aprašyta gerąja praktika. Tiekėjai, susidūrę su nemotyvuotu pateiktų rekomendacijų nesilaikymu, dabar pagrįstai turi pagrindą kelti klausimus dėl vykdomų viešųjų pirkimų atitikties reikalavimui prekėms, paslaugoms įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai.

Nors Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacija ir nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas, tikėtina, kad ji turėtų pateisti susiklosčiusią IT techninės ir programinės įrangos gamintojų palaikymo prenumeratos paslaugų pirkimų praktiką. Verslas, teikdamas tokių paslaugų pasiūlymus, nebus priverstas prisiimti per didelės rizikos dėl apyvartinių lėšų užšaldymo ir kartais net keleriems metams atidėto jų atgavimo, rizikos gal galimo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, visiškai nepriklausančio nuo tiekėjo veiksmų (pvz., neplanuoto pirkimo vykdytojo reorganizavimo ir pan.). Taip bus sudarytos sąlygos tiksliau įvertinti pasiūlymo pateikimo ir sutarties vykdymo kaštus ir tuo pačiu aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Parengė ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėjas Lina Vidžys

The post Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos dėl IT paslaugų pirkimų appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad atsisakymas pradėti dalykinius santykius arba dalykinių santykių su Įstaigomis nutraukimas (atsisakymas atidaryti sąskaitą arba jos uždarymas) turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, kai visos kitos rizikos mažinimo priemonės negalimos.

ECOVIS ProventusLaw toliau pateikia aktualius Lietuvos banko pozicijoje nurodomus aspektus, su kuriais turėtų susipažinti kiekviena Įstaiga.

Įstaigos vardu atidarytų (atidaromų) banko sąskaitų tipai

Lietuvos bankas, išskirdamas Įstaigų vardu atidarytų (atidaromų) banko sąskaitų tipus:

• Įstaigos atsiskaitomoji banko sąskaita,
• Įstaigos klientų lėšų saugojimo banko sąskaita (gali būti atidaryta tik Lietuvos Respublikos ar kitos ES / EEE valstybės kredito įstaigoje),
• Įstaigos klientų mokėjimams vykdyti skirta banko sąskaita (gali būti atidaryta ir kitoje elektroninių pinigų įstaigoje arba mokėjimo įstaigoje, jeigu tokia sąskaita nėra kartu ir kliento lėšų saugojimo sąskaita),

nurodo, kad gerąja praktika laikytų kredito įstaigų suteikiamą galimybę įstaigoms atidaryti visų šių trijų tipų banko sąskaitas.

Objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai

Lietuvos bankas pabrėžė, kad kredito įstaigos privalo nediskriminuoti Įstaigų, kai jos kreipiasi į kredito įstaigas dėl banko sąskaitos atidarymo arba ja naudojasi. Nurodoma, kad klientų lėšų saugojimo sąskaitos ir (ar) klientų mokėjimams vykdyti skirtos sąskaitos atidarymo ar naudojimosi jomis reikalavimai neturėtų skirtis nuo kitiems finansų rinkos dalyviams, teikiantiems analogiškas mokėjimo paslaugas ir (ar) atidarantiems lėšų saugojimo sąskaitas klientų lėšų saugojimo tikslais, taikomų reikalavimų. Anot Lietuvos banko, kredito įstaigos turėtų bendradarbiauti su visomis Įstaigomis be išimties ir netaikyti joms ribojimų nesant objektyvių ir pagrįstų priežasčių, o minėtų reikalavimų mastas ir jų įgyvendinimo priemonės turėtų atitikti būtinus ir pagrįstus šių sąskaitų naudojimo tikslus.

Tuo atveju, jei kredito įstaiga negali suteikti Įstaigai dalies jos prašomų paslaugų dėl pagrįstų priežasčių, susijusių su Įstaigų sukeliamomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikomis, tai neturėtų būti laikoma kliūtimi Įstaigai sudaryti galimybę naudotis kitomis kredito įstaigos teikiamomis paslaugomis, jeigu naudojimosi jomis rizika yra suvaldoma.

Lietuvos banko pozicija dėl PP / TF rizikų valdymo reikalavimų

Lietuvos banko vertinimu, itin svarbu, kad dar dalykinių santykių pradžioje pačios kredito įstaigos ir Įstaigos aptartų ir nustatytų konkrečias su tokiais dalykiniais santykiais susijusias sąlygas bei priemones, kurių tiek viena, tiek kita įstaiga imsis siekdama tinkamai valdyti rizikas, bei įgyvendinti reikalavimus, susijusius su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.

Galiausiai nurodoma, kad tokios kredito įstaigų taikomos kraštutinės priemonės, kaip dalykinių santykių su Įstaiga nutraukimas, arba atsisakymas juos pradėti, motyvuojant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, turėtų būti taikomos tik įvertinus individualias aplinkybes kiekvienam konkrečiam atvejui ir tik tada, kai kitos galimos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo priemonės yra išnaudotos, negalimos taikyti ir (ar) tais atvejais, kai kredito įstaiga neturi galimybių tinkamai laikytis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų ir valdyti šios rizikos pradedant ir (ar) tęsiant dalykinius santykius su konkrečia įstaiga. Pavyzdžiui, jei Įstaiga dėl neaiškių priežasčių vengia ar vilkina pateikti informaciją, slepia ją ir (arba) pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, naudoja banko sąskaitą ne pagal tikslinę paskirtį, banko sąskaitoje atlieka įtartinas operacijas ir pan.

Lėšų saugojimo sąskaitos uždarymas

Lietuvos bankas nurodė, kad Įstaigos klientų lėšų sąskaitos sąskaitų uždarymas, kol Įstaiga neturi analogiškos banko sąskaitos kitose kredito įstaigose, didina klientų lėšų saugumo riziką. Lietuvos bankas mano, kad kredito įstaigos, prieš priimdamos sprendimą uždaryti klientų lėšų saugojimo sąskaitą, turėtų:

• apie tokį savo sprendimą informuoti Įstaigą kiek įmanoma anksčiau, suteikiant jai pakankamai laiko atidaryti lėšų saugojimo sąskaitas kredito įstaigose;
• Įstaigai pateikus informaciją apie kitoje kredito įstaigoje Įstaigos vardu atidarytą lėšų saugojimo sąskaitą, uždaromose sąskaitose laikomas lėšas pervesti į šią Įstaigos nurodytą lėšų saugojimo sąskaitą;
• jeigu Įstaigai dėl objektyviai pateisinamų priežasčių nepavyksta iki numatytos klientų lėšų saugojimo sąskaitos uždarymo dienos atsidaryti analogiškų sąskaitų kitose įstatymuose nurodytose kredito įstaigose, suteikti Įstaigai papildomo laiko tokiems veiksmams užbaigti, pratęsiant lėšų saugojimo sąskaitos uždarymo terminą,.

Lietuvos bankas ragina Įstaigas bei kredito institucijas glaudžiai bendradarbiauti ir iš sutarties kylančias savo pareigas vykdyti kuo ekonomiškiau.

Su visu pozicijos tekstu galite susipažinti čia.

The post Lietuvos bankas parengė gaires dėl sąskaitų atidarymo elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas, todėl keičiant viešojo pirkimo sutartį kiekvienu atveju turi būti įvertinamos sutarties sąlygos ir visos su sutarties vykdymu susijusios svarbios aplinkybės, kurios leistų Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu pakeisti viešojo pirkimo sutartį.

Lietuvos teismai yra suformavę aiškią praktiką, jog viešojo pirkimo sutarties keitimas galimas tais atvejai, kai tai numato Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ). Žemiau pateikiame spagrindus keisti viešojo pirkimo sutartį.

Viešojo pirkimo sutarties keitimais, kai tai numatyta pačioje sutartyje

Galimi sutarties pakeitimai, kurie iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluoti pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sąlygas (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Kiekvienu konkrečiu atveju šalys turi įvertinti konkrečios sutarties sąlygas, sutarties keitimo sąlygas, tvarką ir kt., tokios sąlygos kiekvienu atveju yra būtinos.

Taip pat sutartyje gali būti įtvirtintos sutarties sustabdymo galimybės, taip pat šalių elgesys atsiradus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, kurios galėtų lemti sutarties vykdymo sustabdymą ir/ar nutraukimą.

Atkeiptinas dėmesys, jog viešojo pirkimo sutarties keitimas negalimas, kai tai keičia jos pobūdį.

Kai būtina iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą

Toks sutarties pakeitimas būtų teisėtas tik tokiu atveju, jeigu atitiktų VPĮ įtvirtintas nuostatas, jog:

1. a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą;
2. b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

Sutarties keitimas kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti

Toks viešojo pirkimo sutarties keitimas galimas, kai yra tenkinamos šios sąlygos:

1. a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio;
2. b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti VP įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

Ar COVID-19 pandemija yra nenumatyta aplinkybė?

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą išaiškinimą, sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradinės sutarties sudarymui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą sutarties sudarymui (pirkimų vykdymui) panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

Norėdamaa keisti sutartį perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar COVID-19 aplinkybės nebuvo žinomos ir protingai bei apdairiai galimos numatyti sutarties sudarymo metu. Tokių aplinkybių nei perkančioji organizacija, nei tiekėjas, sudarydami sutartį, negalėjo įvertinti ir numatyti, jų išvengti ar jas pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pats COVID-19 faktas ir išplitimas pasaulyje priklausomai nuo sutarties sąlygų ir pobūdžio galimai galėtų būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė.

Konstatuotina, kad bet koks sutarties pakeitimas gali būti atliekamas sutarties šalių bendru susitarimu, tačiau jeigu perkančioji organizacija nesutiktų su sutarties keitimu nė vienu iš aukščiau nurodytų būdų, tiekėjas, įrodinėdamas, kad jam sutarties vykdymas iš esmės pasunkėjo dėl nuo jo nepriklausančių ir pateisinamai nenumatytų aplinkybių, gali atitinkamo sutarties pakeitimo reikalauti teisme vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.204 str. numatytu pagrindu.

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos:

1) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį;

2) šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio joms atsirasti ir pan.);

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-532/2014).

Paulius Gavelis, ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėjas

The post Viešojo pirkimo sutarties keitimo galimybės sutrikus veiklai dėl COVID-19 pandemijos appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Š. m. gegužės 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė svarbią nutartį, kurioje buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių darbo ginčų dėl teisės su tarptautiniu elementu teismingumą, aiškinimo ir taikymo.

Pateikiame pagrindinius ir aktualiausius aspektus iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties:

• Jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti Darbo kodekso nustatyta tvarka.
• Darbo kodekso (215 str. 3 d.) nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir laikytina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu, kurioje nurodyta, jog civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal LR civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Nuo šios nuostatos galima nukrypti tik esant šių dviejų sąlygų visumai:

1) šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje Darbo kodekso nustatyta tvarka ir

2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių.

Nesant šių sąlygų Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginčą.

• Nuostata, draudžiančia darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, siekiama apsaugoti silpnesniąją darbo sutarties šalį jos interesams palankesnėmis jurisdikcijos taisyklėmis, todėl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginčas dėl teisės yra inicijuojamas darbdavio. Jei Lietuvos Respublikoje buveinę turintis darbdavys sudaro darbo sutartį su kitoje valstybėje nuolatinę gyvenamąją vietą turinčiu darbuotoju, pastarasis bet kada turi teisę inicijuoti individualų darbo ginčą dėl teisės Lietuvos darbo ginčus nagrinėjančiose institucijose. Jei užsienio valstybėje nuolat gyvenantis darbuotojas inicijuoja ginčą darbo ginčų komisijoje Lietuvoje, su šios komisijos sprendimu nesutinkantis darbdavys neprivalo kreiptis į darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismus dėl Lietuvoje darbo ginčų komisijos išnagrinėto ginčo kitokio išsprendimo (DK 231 straipsnis), kadangi Lietuvoje ikiteismine tvarka išnagrinėto darbo ginčo perkėlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginčo.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją, susijusią su ginčais darbo teisės klausimais, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.

The post LAT išaiškinimai dėl darbo ginčų dėl teisės su tarptautiniu elementu teismingumo, aiškinimo ir taikymo appeared first on ECOVIS ProventusLaw.