Įsivaizduokite situaciją – esate fotografas ir klientas užsisakė Jūsų paslaugas savo įmonės renginiui. Nuotraukas klientui pateikėte naudodamiesi viena iš interneto platformų, tačiau jos netikėtai atsiduria viename iš pramogų naujienų portalų su nuoroda į jas, o portalas atsisako jas išimti, kadangi jos esą pateiktos viešam naudojimui. Pažeidė portalas autorines teises, ar ne?
Europos Teisingumo Teismas pagaliau išaiškino, kokiu atveju, pateikiant nuorodą į saugomus kūrinius, kurie laisvai prieinami kitoje interneto svetainėje be autorių teisių turėtojo sutikimo, būtinas autoriaus sutikimas.
Visagalėje interneto eroje šitos autorinių teisių klausimas kaip niekad aktualus. Jei aš pateikiau visiems interneto vartotojams nuorodą į tinklalapį, kuriame paskelbti autoriaus teisėmis saugomi kūriniai, nors autoriaus sutikimas nebuvo gautas, ar aš pažeidžiau autorines teises ar ne? Reikėtų pasakyti, kad ilgą laiką turinio, kuris buvo įkeltas pažeidžiant autoriaus teises, nuorodų teisinė padėtis buvo neapibrėžta, todėl internetinė žiniasklaida ir kūrybinės agentūros su nekantrumu laukė Europos Teisingumo Teismo sprendimo šiuo klausimu.
Šis klausimas tapo ypač aktualus po kilusio skandalo, kuomet žurnalo „Playboy“ leidėjas užsakė vieną fotografą padaryti nuotraukas, kurios turėjo pasirodyti žurnale. Fotografas savo ruožtu leido nuotraukomis naudotis leidėjui. Tačiau skandalas įsižiebė po to, kai vienas iš Nyderlandų bulvarinių naujienų portalų, gavęs anoniminį pranešimą su nuoroda į nuotraukas, paskelbė publikaciją apie jose užfiksuotus žmones.
Ilgą laiką turinio, kuris buvo įkeltas pažeidžiant autoriaus teises, nuorodų teisinė padėtis buvo neapibrėžta, todėl internetinė žiniasklaida ir kūrybinės agentūros su nekantrumu laukė Europos Teisingumo Teismo sprendimo šiuo klausimu.
Ir nors nuotraukos buvo pašalintos iš pateiktos svetainės, tačiau vėliau atsirado ir daugiau nuorodų su jomis, o bulvarinis naujienų portalas paskelbė dar kelias publikacijas su naujomis nuorodomis į tas pačias nuotraukas.
„Playboy“ leidėjas pareiškė ieškinį Amsterdamo apylinkės teismui, kuriame pirmiausia tvirtino, kad pateikdama nuorodas ir dalinį vienos iš nagrinėjamų nuotraukų vaizdą interneto svetainėje interneto naujienų portalas pažeidė fotografo autoriaus teises ir pasielgė neteisėtai su įmone. Ir beveik visą šį „Playboy“ leidėjo ieškinį pirmos instancijos teismas patenkino.
Amsterdamo apeliacinis teismas panaikino šį sprendimą, laikydamasis nuomonės, kad, pateikdama nuorodas savo svetainėje naujienų portalas nepažeidė fotografo autoriaus teisių, nes nagrinėjamos nuotraukos jau buvo viešai paskelbtos – pateiktos kitoje interneto svetainėje. Vis dėlto jis nusprendė, kad pateikdamas šias nuorodas naujienų portalas pasielgė neteisėtai su leidėju, nes skatino šios svetainės lankytojus žiūrėti nagrinėjamas nuotraukas, neteisėtai paskelbtas svetimoje svetainėje. Be šių nuorodų nebūtų buvę lengva rasti šių nuotraukų.
Tačiau „Playboy“ leidėjai nenuleido rankų ir pateikė ieškinį Nyderlandų aukščiausiajam teismui, kuris ir paprašė Europos Teisingumo Teismo išaiškinimo.
Tais atvejais, kai nuorodos su neteisėtais paskelbtais kūriniais yra platinamos komerciniais tikslais, teismas konstatavo, kad autorių teisės yra pažeistos ir jų turėtojas turi teisę jas ginti.
Teismas nurodė, kad valstybės narės turi užtikrinti autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą paskelbimą. Teisingumo teismas pasisakė, kad siekiant nustatyti, ar interneto svetainėje nuorodų pateikimas į saugomus kūrinius, kurie laisvai prieinami kitoje interneto svetainėje be autorių teisių turėtojo sutikimo, yra teisėtas, reikia pirmiausia nustatyti, ar šias nuorodas asmuo pateikė nekomerciniais tikslais ir jis nežinojo apie šių kūrinių paskelbimo kitoje interneto svetainėje neteisėtumą, ar priešingai – jis pateikė nuorodas komerciniais tikslais (arba tiksliau – norėdamas pasipelnyti).
Tais atvejais, kai nuorodos su neteisėtais paskelbtais kūriniais yra platinamos komerciniais tikslais, teismas konstatavo, kad autorių teisės yra pažeistos ir jų turėtojas turi teisę jas ginti. Teisių turėtojai bet kokiomis aplinkybėmis turi galimybę informuoti tokius asmenis apie kūrinių paskelbimo internete neteisėtumą ir veikti prieš juos, jeigu jie atsisako pašalinti nuorodą, žinodami (arba negalėdami įrodyti, kad nežinojo). Pažymėtina, kad šiuo atveju žinojimas yra preziumuojamas. Visgi tokia prezumpcija nėra taikoma, jei tai buvo padaryta ne komerciniais tikslais, nes asmuo nežino ir negali pagrįstai žinoti, kad šis kūrinys buvo paskelbtas internete be autorių teisių turėtojo sutikimo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju autorius turėtų informuoti tokį asmenį apie jo teisių pažeidimą.
Nors sprendimas yra svarbus ateityje ginant autorių teises, tačiau taikant jį praktikoje ir toliau kils klausimų, kadangi privalo būti užtikrinta ir saviraiškos bei informacijos laisvė, kuri yra ne mažiau svarbi interneto eroje.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/m360/eksperto-zvilgsnis/ar-galima-dalintis-internete-neteisetai-paskelbtu-turiniu.d?id=72255008
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti