Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą dėl mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš sutartis vienašališkai nutraukiančių mažų bendrovių reikalauti mokėti netesybas.
Ginčas kilo dėl 2022 m. rugpjūtį tarp vieno iš Lietuvoje veikiančių elektros tiekėjų ir vienos mažos įmonės sudarytos fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Joje buvo numatyta, kad sutartį nutraukiant anksčiau laiko paslaugos naudotojas turi sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Įmonei 2023 m. birželio 30 d. vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas pareikalavo sumokėti numatytą nutraukimo mokestį, kuris buvo apskaičiuotas remiantis nesuvartotu elektros energijos kiekiu ir sutartyje nustatyta fiksuota kaina.
LAT nutarė palikti galioti dar anksčiau priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį nurodydamas, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog bent namų ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių. LAT atkreipė dėmesį, kad ši direktyvos nuostata buvo perkelta į Elektros energijos įstatymą. Taigi įstatyme buvo aiškiai uždrausta nustatyti bet kokius sutarties nutraukimo mokesčius mažoms ir labai mažoms įmonėms. Toks reguliavimas taikomas ir fiksuotos kainos sutartims, nepaisant to, kad tiekėjai gali patirti nuostolių dėl išankstinio sutarties nutraukimo.
Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybių teisė nacionalinėje teisėje nustatyti išimtį ir leisti elektros energijos tiekėjams arba telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius vartotojams. Visgi Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad jokių išimčių dėl sutarties nutraukimo mokesčių mažosioms įmonėms Lietuvos teisėje nebuvo įtvirtinta.
Teismas pabrėžė, kad net jei sutartyje numatyti nutraukimo mokesčiai, jie negali būti taikomi mažoms ir labai mažoms įmonėms. Vienintelis leistinas mokėjimas nutraukiant sutartį yra atsiskaitymas už faktiškai suvartotą elektros energiją. Tačiau būtina laikytis nustatytos pranešimo tvarkos – pranešti prieš 2 savaites ir per mėnesį nuo galutinės sąskaitos gavimo atsiskaityti už suvartotą elektrą.
LAT nutartis yra reikšminga, nes aiškiai nustato, kad nepriklausomai nuo sutartyje numatytų sąlygų, mažos ir labai mažos įmonės turi teisę neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartis be jokių papildomų finansinių įsipareigojimų. Sprendimas atitinka bendrą ES politiką, kuria siekiama stiprinti vartotojų ir mažų ir labai mažų įmonių pozicijas energetikos rinkoje bei užtikrinti skaidrią ir konkurencingą rinką. Ši byla taip pat patvirtina, kad nacionaliniai teismai aktyviai saugo mažų įmonių teises energetikos sektoriuje, net kai tai gali prieštarauti komercinei tiekėjų praktikai.
Šis sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek elektros tiekėjams, kurie galbūt turės peržiūrėti savo sutartis ir praktiką, tiek mažosioms įmonėms, kurios dabar turi daugiau teisinių garantijų nutraukiant nepalankias sutartis.