Naujausia LAT praktika dėl darbo santykių kvalifikavimo ir darbuotojo valios išraiškos nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva

Š. m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo nustatyta, jog tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau, nesilaikant Darbo kodekse (DK) nustatytų reikalavimų, t. y. joje nenurodyta darbuotojo darbo funkcija (pareigos).

Darbuotojo darbo funkcija (pareigos)

DK ne veltui nustatytas imperatyvas darbo sutartyje nurodyti dėl kokios funkcijos (pareigų) yra sudaroma darbo sutartis, nes nuo to ateityje gali priklausyti, ar bus taikomi atitinkami darbo sutarties nutraukimo ypatumai bei galinčio kilti darbo ginčo nagrinėjimo tvarka.

LAT išaiškino, jog darbo sutartyje tiksliai nenurodant, dėl kokios funkcijos atlikimo susitarta, ši darbo sutarties sąlyga turi būti nustatyta, aiškinant darbo sutartį, jos turinį. O remiantis DK 6 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos turi būti aiškinamos darbuotojų naudai. Taip pat atsižvelgiama į darbovietėje susiklosčiusią ankstesnę praktiką dėl darbo santykių su darbuotoju, realiai darbuotojo vykdytas funkcijas, jų atlygintinumą, į tai, kaip šios darbo sutarties turinį suprato sutarties šalys.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva

Minėtoje teismo nutartyje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl galimo darbuotojo pareiškimo darbuotojo iniciatyva nutraukti darbo sutartį klastojimo ir  fakto, kad darbuotojo pareiškimas neatitiko jo tikrosios valios.

Pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad darbuotojas pasirašė darbdavio atspausdintą prašymą nutraukti darbo sutartį, nėra pagrindas savaime konstatuoti darbuotojo valios nutraukti darbo santykius nebuvimą ar darbdavio neteisėtą įtaką darbuotojo valios formavimuisi

LAT nutartimi priminė, jog nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva,:

  • būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas;
  • pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo data bei pageidaujama darbo santykių nutraukimo data;
  • pareiškime gali būti nurodomas konkretus straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti;
  • pareiškime išdėstyta darbuotojo valia turi būti patvirtinta parašu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent darbuotojas, o ne darbdavys esant ginčui dėl to, jog pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios turi įrodyti šį faktą byloje.

Svarbu:

  • darbuotojo pareiškimas turi atitikti jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos;
  • dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų;
  • darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos;
  • svarbu atsižvelgti ir į darbo sutartį siekiančio nutraukti darbuotojo pareigybinį statusą ir atitinkamai turimo statuso nulemtus reikalavimus, ypatumus, kurie gali teikti pagrindą tokio darbuotojo veiksmus vertinti taikant aukštesnius elgsenos vertinimo standartus, siekiant nustatyti, ar asmuo, įgyvendindamas savo darbo teises, veikia sąžiningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, ar nepiktnaudžiauja savo darbo teisėmis;

Apibendrinant pažymėtina, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją, susijusią su ginčais darbo teisės klausimais, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.

Parengė ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėja Lina Bulovienė

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti