Turbūt dažnas iš mūsų pripažins, kad pamatęs ir išgirdę skambius reklaminius šūkius – „mažiausia kaina“, „paskutinis išpardavimas“ ar „geriausias pasiūlymas“ susidomi siūloma preke ar paslauga, o dažnai susiviliojęs – ir įsigyja.
Šie rinkodaros specialistų pamėgti magiški šūkiai padeda didinti pardavimus, tačiau dažnai sulaukia pirkėjų nepasitenkinimo. Reklamoje esanti informacija iš vartotojo pozicijos pasirodo netiksli ar net klaidinga.
Netikslus kainų palyginimas reklamose sulaukia LR Konkurencijos tarybos dėmesio – vien pernai įmonėms buvo 159 įspėjimai dėl galimai klaidinančios reklamos ir nustatyti 5 Reklamos įstatymo pažeidimai. 2016 m. liepą Konkurencijos taryba patvirtino Rekomendacijas dėl kainų palyginimo reklamose. Šios rekomendacijos nėra privalomos, jų laikymasis savaime nereiškia, kad reklama galėtų būti įvertinta kaip atitinkanti įstatymus ir atvirkščiai, nesilaikymas savaime nereiškia pažeidimo bei vartotojų klaidinimo, kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas ir reikalauja visų konkrečios bylos aplinkybių vertinimo.
Vien pernai įmonėms buvo 159 įspėjimai dėl galimai klaidinančios reklamos ir nustatyti 5 Reklamos įstatymo pažeidimai
Bendrąja prasme Konkurencijos taryba akcentavo chrestomatines taisykles, kurių privalo laikytis reklamos davėjai lyginamojoje reklamoje. Tai yra:
1. reklamoje būtina naudoti išsamų ir teisingą kainų palyginimą;
2. reklama turi būti įvertinta iš vartotojo pozicijos;
3. reklamoje turi būti pateikta tikrovę atitinkanti informaciją, kurios teisingumą reklamos davėjas privalo pagrįsti.
Konkurencijos taryba rekomenduoja pateikti paaiškinimus, ką reiškia lyginamosiose reklamose vartojamos sąvokos „reguliari kaina“, „įprastinė kaina“, „normali kaina“. O sąvokas „ankstesnė kaina“ ar „sumažinta nuo“ vartoti tik tais atvejais, jei kalbama apie paties reklamos davėjo anksčiau taikytą kainą, bet ne apie kitų pardavėjų kainą.
Konkurencijos taryba apsisprendė, kiek prekių reklaminės akcijos pradžioje turi reklamos davėjas turėti, reklamuodamas maksimalią nuolaidą „iki xxx proc.“ Taigi, išpardavimo, reklaminės akcijos pradžioje maksimalios reklamuojamos nuolaidos prekės:
1. turi sudaryti bent 10 proc. nurodytų prekių (tam tikros prekių grupės prekių);
2. privalo būti nurodomas tokio išpardavimo laikotarpis.
Lyginant kelias skirtingas reklamos davėjo kainas įvesta taisyklė, kad palyginimui rekomenduojama naudoti kainą, kuri buvo taikyta toje pačioje prekybos vietoje, tai yra pardavinėjant prekę atitinkamu būdu (pvz., el. parduotuvėje) bent 16 dienų per paskutines 30 dienų iki akcijos kainos taikymo. Į šį laikotarpį gali būti įskaičiuojamas ir didesnės kainos taikymo laikotarpis.
Nukrypimai nuo šių rekomendacijų gali būti susiję su trumpo galiojimo prekėmis, su kasdienio vartojimo prekių kainomis, kurios mažinamos prekėms praradus prekinę išvaizdą, kainą mažinant nuosekliai. Be to, palyginimui rekomenduojama naudoti tik tas anksčiau taikytas kainas, kurios paskutinį kartą taikytos ne seniau nei prieš 6 mėnesius.
Lyginant kelias skirtingas reklamos davėjo kainas įvesta taisyklė, kad palyginimui rekomenduojama naudoti kainą, kuri buvo taikyta toje pačioje prekybos vietoje.
Be to, kainų palyginimus reklamoje naudoti tik tuo atveju, jei laikotarpis, kuriuo taikoma akcijinė pardavimo kaina bus ne ilgesnis už laikotarpį, kuriuo buvo taikyta aukštesnė kaina, nes tokiu atveju kaina tampa įprasta prekės ar paslaugos kaina.
Pristatant naują produktą, apibūdinamą kaip „naujovė“, „naujiena“, „pristatymo pasiūlymas“ ar pan. Konkurencijos taryba rekomenduoja laikytis šių taisyklių:
1. tokią sąvoką naudoti tik tuo atveju, jei pasibaigus pasiūlymui ketinama produktą parduoti už aukštesniąją palyginamąją kainą;
2. nurodyti kada baigiasi pasiūlymas;
3. reklamą skleisti protingą laiko tarpą;
4. paaiškinti, ką reiškia palyginamoji kaina aiškiai ir matomoje vietoje kartu su kaina.
Lyginant savo kainas su konkurento kainomis, rekomenduojama naudoti to paties laikotarpio kainas, tiesiogiai arba netiesiogiai nurodyti konkurentą, ir nurodyti užfiksuotos konkurento prekės kainos datą ir vietą.