Vokietijos Žemutinės Saksonijos duomenų apsaugos tarnyba (LfD Niedersachsen) (Tarnyba) skyrė 10,4 milijonų Eur baudą el. prekybos bendrovei notebooksbilliger.de (Bendrovė), kuri bent dvejus metus vykdė savo darbuotojų stebėjimą vaizdo kameromis neturėdama tam teisinio pagrindo. Toks stebėjimas buvo vykdomas Bendrovės darbo vietose, sandėliuose, prekybos salėse ir kitose bendro naudojimo patalpose.
Vaizdo kameros sumontuotos prekybos salėse stebėjo ne tik darbuotojus, bet ir Bendrovės klientus, fiksavo vietas, kuriose klientai praleidžia daugiau laiko bandydami elektronikos prekes.
Bendrovė teisinosi, jog sumontuotų ir naudotų vaizdo kamerų tikslas buvo užkirsti kelią vagystėms, padėti išsiaiškinti įvykusias vagystes, taip pat stebėti prekių judėjimą sandėliuose. Tačiau, Tarnybos nuomone, Bendrovė pirmiausia turėjo pasirinkti švelnesnes priemones, tokias kaip atsitiktinis darbuotojų patikrinimas paliekant Bendrovės patalpas ir, jos nuomone, vaizdo stebėjimas, siekiant atskleisti nusikalstamas veikas, yra teisėtas tik tuo atveju, jei yra pagrįstų įtarimų esant tokioms veikoms. Papildomai Tarnyba atkreipė dėmesį, kad vaizdo įrašai saugojami turi būti kaip įmanoma trumpiau. Bendrovėje tuo tarpu kai kurie įrašai buvo saugomi 60 dienų, o tai traktuotina kaip neproporcingai ilgas laikas.
Tarnybos atstovė priminė, jog įmonės turi suprasti, kad toks vaizdo stebėjimas pažeidžia jų darbuotoju teises ir jis nėra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti vagysčių ar kitų nusikalstamų veikų prevenciją. Jos teigimu, darbuotojai neturi atsisakyti savo teisių, vien dėl to, kad darbdavys turi įtarimų ir pabrėžė, jog vaizdo stebėjimas yra ypač intensyvus kyšimasis į asmeninę erdvę, nes stebint asmenis galima analizuoti jų elgesį, o patys stebimi asmenys gali jausti spaudimą elgtis vienu ar kitu būdu.
Ši situacija iliustruoja, kad vaizdo stebėjimas negali būti pateisinamas teorinėmis priežastimis ir negali būti paremtas dirbančių asmenų veiklos stebėjimu.
ECOVIS ProventusLaw bendrovėms vykdančioms vaizdo stebėjimą rekomenduoja:
- Įsivertinti kokias teritorijas stebi vaizdo stebėjimo kameros ir kokie subjektai patenka į vaizdo stebėjimo akiratį;
- Įvertinti vykdomo vaizdo stebėjimo tikslus ir ar jų neįmanoma pasiekti mažiau subjektų teises ribojančiomis priemonėmis;
- Įvertinti galimą riziką į vaizdo stebėjimą patenkančių asmens teisėms ir interesams;
- Nustatyti proporcingus ir teisėtus vaizdo įrašų saugojimo terminus;
- Tokiu atveju, jeigu pasirenkamas partneris vaizdo stebėjimui – įvertinti jo patikimumą ir taikomas saugumo priemones.
Visus šiuos aspektus užtikrina poveikio duomenų apsaugai vertinimo (PDAV) atlikimas ir priemonių mažinančių subjektų teisių pažeidimą įdiegimas. Primename, jog remiantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patvirtintu sąrašu dėl duomenų tvarkymo operacijų, kurioms taikomas reikalavimas atlikti PDAV, PDAV atlikimas yra privalomas, jeigu yra vykdomas darbuotojų asmens duomenų tvarkymas stebėsenos ar kontrolės tikslais, pvz., asmens vaizdo ir (ar) garso duomenų tvarkymas darbo vietoje ir (ar) duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, asmens duomenų, susijusių su darbuotojų, komunikacijos, elgesio, vietos ar judėjimo stebėsena, tvarkymas.
Jeigu dar nesate atlikę poveikio duomenų apsaugai vertinimo, kreipkitės – pasirūpinsime tuo už Jus.
Parengė advokato padėjėja Brigida Bacienė ir teisininko padėjėjas Nojus Antanas Bendoraitis
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti