Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė reikšmingą sprendimą, kuris sustiprina klientų teises finansinių paslaugų srityje. Nagrinėtoje byloje klientė pastebėjo neautorizuotus mokėjimus iš savo sąskaitos, atliktus naudojant mokėjimo kortelę. Nors mokėjimo paslaugų teikėjas teigė, kad už neautorizuotus mokėjimus atsako trečiasis asmuo (kortelės išdavėjas), LAT su tokia pozicija nesutiko.
Teismas išaiškino, kad paslaugų teikėjas negali atsisakyti prisiimti atsakomybę už klientui kilusius nuostolius, remdamasis savo vidiniais susitarimais su trečiaisiais asmenimis. LAT atkreipė dėmesį, jog „CK 6.235 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens interesais reikalus tvarkęs asmuo sudarė savo vardu, tai pagal tokį sandorį tretiesiems asmenims atsako reikalus tvarkęs asmuo.“ Šios normos turinys papildomai patvirtina, jog atsakovė galėjo susitarti su trečiuoju asmeniu, dėl pastarajam perduodamų sutartinių funkcijų. Tačiau, tai savaime nepaneigtų ieškovės teisės – iš būtent atsakovės reikalauti sutartinių įsipareigojimų ir atsakomybės vykdymo.
Teismas taip pat pažymėjo, kad siekiant užtikrinti aukšto lygio klientų apsaugą, mokėtojai visada turėtų turėti teisę pateikti reikalavimą dėl lėšų grąžinimo jų sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui, net ir tais atvejais, kai mokėjimo operacijoje dalyvauja mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjas. Tai neturi poveikio mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybės paskirstymui. Būtent tokiu reguliavimu Direktyvoje 2015/2366 įtvirtinta mokėtojo teisė reikšti reikalavimą jo sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui, nepriklausomai nuo to, kokie kiti teikėjai taip pat dalyvauja vykdant mokėjimo operaciją.“
LR civiliniame kodekse nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei kyla pareiga atsakyti ieškovei būtent iš įstatymo, nors ši pareiga nėra minima šalių sudarytoje sutartyje.
LAT pabrėžė kelis esminius aspektus:
1. Paslaugų teikėjo atsakomybė kyla iš įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga tiesiogiai įtvirtinta sutartyje su klientu.
2. Klientas turi teisę reikšti reikalavimus savo sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui, net jei operacijoje dalyvauja kiti paslaugų teikėjai.
3. Paslaugų teikėjo susitarimai su trečiaisiais asmenimis dėl atsakomybės pasiskirstymo neturi įtakos kliento teisei reikalauti žalos atlyginimo iš pagrindinio paslaugų teikėjo.
Šis LAT sprendimas sustiprina klientų teisių apsaugą ir įtvirtina aiškią poziciją – paslaugų teikėjas negali vengti atsakomybės kliento atžvilgiu, remdamasis savo susitarimais su trečiaisiais asmenimis. Tai ypač svarbu šiuolaikinėje rinkoje, kur paslaugos dažnai teikiamos pasitelkiant sudėtingus verslo partnerių tinklus. Sprendimas taip pat primena apie būtinybę aiškinti sutartis sąžiningai ir atsižvelgti į imperatyviąsias teisės normas, kurios negali būti pakeistos šalių susitarimu.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti