Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus iš esmės keistųsi viešųjų pirkimų taisyklės. Įstatymo pakeitimais siūloma gerokai sumažinti perkančiųjų organizacijų skaičių, pirkimų vykdymą centralizuojant, atestuoti viešuosius pirkimus vykdančius asmenis, pertvarkyti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemą, numatoma supaprastinti mažiausios vertės pirkimų vykdymo procedūras.
ECOVIS ProventusLaw kviečia susipažinti su pagrindiniais numatomais pakeitimais:
- Viešuosius pirkimus vykdančių komisijų pirmininkais galės būti tik bazinio arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus, išduodamus Viešųjų pirkimų tarnybos, turintys asmenys.
- Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai būtų netaikomi mažiausioms organizacijoms, t. y. tokioms, kurių vykdomų pirkimų vertė per metus neviršija 30000 Eur.
- Siekiant išvengti pirkimų vienam tiekėjui, tam tikrais atvejais išankstinės konsultacijos su rinka prieš pradedant vykdyti pirkimą taptų privalomos.
- Didėtų pirkimo sutarties vertės riba, kai apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama.
- Būtų išplėstas neprivalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus pažeidimo, numatant, kad pašalintas gali būti ir tiekėjas, dalyvaujantis pirkime vietoj kito asmens siekiant šio pašalinimo pagrindo taikymo.
- Atsirastų privalomi socialiniai ir aplinkosaugos pasiūlymų vertinimo kriterijai, kai pasiūlymai vertinami ne pagal mažiausią kainą, pavyzdžiui, tiekėjų dalyvavimas socialinėje partnerystėje, pagalba darbuotojams derinti jų šeiminius ir darbo įsipareigojimus, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo praktika, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos priemonės, klimato kaitos, aplinkos taršos mažinimo priemonės.
- Dar labiau mažinama riba, kiek daugiausia galėtų būti vykdoma pirkimų, kai laimėtojas išrenkamas tik pagal mažiausią kainą.
- Būtų įsteigiamos universaliosios (bent viena), sektorinės (kiekvienos ministerijos jos veiklos srityje), regioninės (savivaldybių) centrinės perkančiosios organizacijos. Kitoms perkančiosioms organizacijoms atsirastų prievolė su centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis ir perleisti daugumos pirkimų vykdymą centrinėms organizacijoms. Gali būti, kad įgyvendinant šiuos siūlymus savarankiškai pirkimų nebegalėtų vykdyti ir dalis didžiausių šalies perkančiųjų organizacijų (ligoninės, mokslo įstaigos).
- Įtvirtinama nuostata valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptis ir prioritetus nustatyti valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose.
- Viešųjų pirkimų tarnyba taptų ikiteisminio viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo institucija, į kurią privaloma kreiptis prieš reiškiant ieškinį teismui. Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų tiekėjo skundą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų išnagrinėti per 20 darbo dienų, galėtų uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį, kol skundas neišnagrinėtas. Skundai būtų apmokestinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyto dydžio užmokesčiu.
Su įstatymo projektu galima susipažinti čia. Perkančiosios organizacijos, tiekėjai, kiti suinteresuoti pirkimų proceso dalyviai jau dabar gali aktyviai dalyvauti įstatymo svarstymo procese ir teikti savo pasiūlymus.
Linas Vidžys, ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėjas
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti