Vis dažniau darbo bylose galime pamatyti darbuotojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors tokių reikalavimų tenkinimo praktika nėra dažna. Toks reikalavimas dažnai reiškiamas neteisėto atleidimo bylose, ir jis grindžiamas dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu ir kitais patirtais nepatogumais.
2021 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teismas (Teismas) priėmė sprendimą, kuriame pasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo visai kitokio pobūdžio byloje. Byloje kilo ginčas dėl nekonkuravimo kompensacijos bei neturtinės žalos priteisimo.
Darbuotojas pateikė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad darbdavys, neturėdamas teisinio pagrindo, reikalavo laikytis nekonkuravimo susitarimo, grasino darbuotojui, kad šiam toliau pažeidus pareigą nekonkuruoti, jis privalės sumokėti baudą, lygią sumokėtai kompensacijai ir t.t. Dėl tokių veiksmų darbuotojas patyrė dvasinių išgyvenimų.
Darbdavys gynėsi, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog darbuotojo patirti išgyvenimai, emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose ribas.
Teismas konstatavo, kad darbdavys, neturėdamas teisinio pagrindo, reikalavo iš darbuotojo neįsidarbinti konkuruojančiose įmonėse, taip pat reikalavo nutraukti visus teisinius ir neteisinius santykius su konkuruojančiomis įmonėmis, nors pats gerai žinojo ir suprato, kad darbuotojas neprivalo laikytis nekonkuravimo susitarimo, nes jis nebegaliojo.
Taigi Teismas nusprendė, kad darbdavys turėjo suvokti savo veiksmų pobūdį, taip elgdamasis sąmoningai siekė įbauginti darbuotoją, padaryti jam psichologinį spaudimą ir priversti paklusti neteisėtiems darbdavio reikalavimams nekonkuruoti. Vadinasi, kaltė pasireiškė tyčia. Viso šios aplinkybės patvirtina, kad dėl darbdavio neteisėto elgesio darbuotojas patyrė dvasinių išgyvenimų ir buvo pažemintas, dėl to jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.
Primintina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150,00 Eur iki 1 500,00 Eur .
Nors minėtas sprendimas nėra Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, tačiau toks išaiškinimas yra signalas rinkai ir darbdaviams.
ECOVIS ProventusLaw pataria darbdaviams:
- Sudaryti nekonkuravimo susitarimą, kuriame apsibrėžkite visas būtinas nekonkuravimo susitarimo sąlygas: nekonkuravimo galiojimo teritoriją, nekonkuravimo laikotarpį, draudžiamus atlikti nekonkuravimo veiksmus, kompensacijos dydį (ne mažiau nei 40 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio). Galima taip pat susitarti dėl baudų už pažeidimą, baudos negali viršyti trijų nekonkuravimo kompensacijos dydžio išmokų;
- Įsivertinti tokio nekonkuravimo susitarimo apimtį ir nekonkuravimo kompensacijos dydį;
- Imtis nekonkuravimo susitarime numatytų priemonių pažeidimui išaiškinti;
- Reikšti pretenzijas nekonkuravimo susitarimo galiojimo apimtyje.
Jei kyla klausimų, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, ECOVIS ProventusLaw komanda pasiruošusi patarti.
Parengė Brigida Bacienė, ECOVIS ProventusLaw Darbo teisės grupės vadovė
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti