Nekonkuravimo susitarimai – naujausia teismų praktika

Š. m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl nekonkuravimo susitarimo (ne)galiojimo ir tokio susitarimo atlygintinumo požymio. Joje konstatuota, jog nekonkuravimo susitarimas pasibaigė galioti praėjus porai mėnesių nuo jo pasirašymo momento, kadangi darbdavys darbuotojui nemokėjo kompensacijos darbo santykių metu.

Svarbu: ši byla priminė svarbią nekonkuravimo susitarimo sąlygą – darbdavys turi mokėti nekonkuravimo kompensaciją darbuotojui ne tik pasibaigus darbo santykiams, tačiau ir darbo santykių metu, nes priešingu atveju toks susitarimas, kai darbuotojui kompensacija nemokama daugiau kaip už 2 mėnesius, netenka galios.

LAT priminė svarbiausius nekonkuravimo susitarimų reglamentavimo aspektus.

Nekonkuravimo susitarimu darbo sutarties šalys gali sulygti:

  • kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu;
  • nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla.

Terminas: susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo.

Kokiais atvejais galima sudaryti nekonkuravimo susitarimą?

Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos.

Nekonkuravimo susitarime turi būti nurodyta:

  • draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla;
  • nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis;
  • nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas.

Svarbu:

  • nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio;
  • darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.

Pasekmės darbuotojui – pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją, susijusią su nekonkuravimo susitarimais ar kitais darbo teisės klausimais, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.

Parengė advokato padėjėja Lina Bulovienė

 

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti