Naujas Lietuvos finansų rinkos etapas: Lietuvos banko ir Fintech įmonių dialogas per taikos sutartis

Nauja realybė, kai finansų rinkos dalyviai, ypač Fintech įmonės, susiduria su iššūkiais, kylančiais iš priežiūros institucijų, ypač Lietuvos banko. Lietuvos bankas, kaip finansų rinkos dalyvių priežiūros institucija neretai kritikuojamas dėl per griežto reguliavimo ir nemažai interpretacijai paliktų vietų. Kaip išeiti iš šios padėties?

ECOVIS ProventusLaw advokatas Linas Vidžys sako, kad finansų rinkos dalyviai, kaip ir kiekvienas asmuo, turi tiek Konstitucijos, tiek tarptautinių teisės aktų garantuojamą teisę ginti savo interesus teisme.

„Neretai finansų rinkos dalyviai siekia vengti ginčų su priežiūros institucijomis baimindamiesi ilgo ir nepigaus teismo proceso ne vienoje teismų instancijoje. Visgi ne visi žino, kad iškeltas teismines bylas galima sėkmingai baigti taikos sutartimis su Lietuvos banku. Praktika rodo, kad Lietuvos bankas ne tik sutinka, bet kai kuriais atvejais, įvertinęs finansų įstaigos argumentus, pats siūlo kilusį ginčą išspręsti tarpusavio nuolaidų būdu“, – sako Linas Vidžys.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato galimybę ginčo šalims baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Pasak Lino Vidžio, praktika rodo, kad taikos sutartimis finansų rinkos dalyviai ne tik sumažina jiems skirtų baudų sumas, bet gali pasiekti ir jų visišką panaikinimą, priklausomai nuo ginčo pobūdžio. Tai ne tik efektyvu ir ekonomiška, bet ir leidžia išvengti ilgų teisminių procesų.

Sėkmės istorijos: pavyzdžiai iš finansų rinkos

Paminėtina, kad ne vienoje su Lietuvos banko veikla susijusioje administracinėje byloje teismai yra patvirtinę Lietuvos banko ir įstaigos, kuriai pritaikytos poveikio priemonės, sudarytas taikos sutartis. Šiose bylose sprendžiami ne tik baudų klausimai, bet ir kitokie ginčai, susiję su Lietuvos banko veiksmais.

Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021 Lietuvos bankas ir finansų įstaiga susitarė, kad ginčyto Lietuvos banko nutarimo dalis yra negaliojanti, o bauda sumažinta beveik tris kartus. Tai yra aiškus signalas, kad taikos sutartys ne tik įmanomos, bet ir sėkmingai veikia.

Nors pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimai ir atitinkamai poveikio priemonių taikymas už juos teismų laikomi susijusiais su viešuoju interesu, nėra jokių kliūčių sudaryti taikos sutartis net ir tokiose bylose. Teismai vertina, kad viešasis interesas nėra paneigiamas ir pripažįstama galimybė taikos sutartimi Lietuvos banko įstaigai skirtą baudą už minėtus pažeidimus sumažinti.

Lietuvos finansų rinkos dalyviai, ypač Fintech įmonės, turi naują priemonę savo arsenale – taikos sutartis su Lietuvos banku. Tai ne tik alternatyva grynajam teismui, bet ir galimybė išvengti ilgų ir brangių ginčų. Lino Vidžio teigimu, ši praktika tampa vis priimtinesnė tiek priežiūros institucijoms, tiek finansų rinkos dalyviams.

Galutinių sprendimų paieška tarp šių dviejų šalių rodo ne tik susitaikymą, bet ir norą efektyviai spręsti problemas bei tęsti darbus. Tai tikriausiai yra geras ženklas finansų rinkos dalyviams ir sektoriaus reguliavimui.

Naujienlaiškio prenumerataSusisiekti