Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės, pateikusios įmonės galėdavo atsidurti Melagingą informaciją pateikusių įmonių registre (toliau – Registras). Taip š. m. spalio 14 d. nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar tarp perkančiosios organizacijos ir viešojo pirkimo laimėtojo sudaryta taikos sutartis buvo teisėta. Šioje byloje LAT išplėtė melagingos informacijos sampratą, į ją įtraukdamas ir realios informacijos iškraipymą.
Viešųjų pirkimų tarnyba Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą tvarko jau kelis metus, tačiau pažiūrėjus į statistiką įmonės į jį būdavo įtraukiamos labai retai. Tai lėmė, jog pagal tvarką į Registrą patekdavo įmonės, kurios konkurse meluodavo apie turimą profesinę patirtį, ekonominę padėtį, mokestinių įsipareigojimų vykdymą ar kitą kvalifikacinę informaciją, o patekusios į jį metus negalėdavo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Pasak LAT, perkančiajai organizacijai nustačius konkurso dalyvio neatitiktį, kyla poreikis spręsti dėl pirminės pasiūlymo informacijos kvalifikavimo: ar buvo pateikta melaginga informacija, ar tiekėjas pagrįstai suklydo, ar jis dėl objektyvių priežasčių prarado reikalaujamą kvalifikaciją vykstant viešojo pirkimo procedūrai, ar kt. Teismas taip pat išaiškino ,jog remiantis teismų praktika, viešųjų pirkimų teisės kontekste melagingos informacijos aiškinimas yra gerokai platesnis negu kituose teisiniuose santykiuose ir neapsiriboja vien tyčiniu suklaidinimo ar tiesos iškraipymu. Pavyzdžiui, melaginga informacija viešųjų pirkimų teisės kontekste bus laikomi ne tik tikrovės neatitinkantys faktai apie tiekėją, tačiau ir teisinių ir faktinių duomenų iškraipymas, siekiant sudaryti apgaulingą pirmą įspūdį apie savo pajėgumą.
Kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog perkančiajai organizacijai nustačius, kad tiekėjas pateikė melagingą informaciją, nekyla pareiga reikalauti, o tiekėjui – teisė netinkamą trečiąjį asmenį pakeisti kitu. Net tokiais atvejais, kai pirminė tiekėjo pateikta informacija nustatoma kaip ne melaginga, tai nesuteikia tiekėjui teisės neribotai keisti pasitelkiamų ūkio subjektų, nepriklausomai nuo to, dėl ko kilo pakartotinio pasitelkimo poreikis, kadangi tokia praktika pasak teismo iškraipytų natūralią ūkio subjektų konkurencinę aplinką.
Apibendrinant galime teigti, jog juridiniams asmenims, kurie ruošiasi dalyvaut viešuosiuose pirkimuose, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į šią nutartį, kadangi, pasak teismo, nerūpestingumas ar atmestinai pateikta informacija gali tapti pagrindu įtraukti tiekėją į Registrą. Todėl rekomenduojama dalyvaujant konkurse pateikti tik realius duomenis, o jeigu jūsų verslas nėra pajėgus atitikti viešojo pirkimo sąlygas – galite pasitelkti kitus ūkio subjektus. Tačiau ECOVIS ProventusLaw teisiininkai ragina nepamiršti, jog skaidrumas dalyvaujant konkurse yra svarbiausias prioritetas, norint nebūti pašalintu.
Parengė ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėja Brigida Bacienė ir teisininko padėjėjas Nojus Antanas Bendoraitis
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti