Jau daugiau nei metus Europos Komisija (EK) sprendžia klausimus siekiant sukurti vieningą skaitmeninę rinką Europos Sąjungoje. Panašu, jog procesai įsibėgėja, o elektroninės prekybos verslu užsiimančios įmonės turėtų suklusti.
Dar šių metų pavasarį pasiūlytas trijų dalių veiksmų planas, numatantis daugiau galimybių vartotojams ir įsipareigojimų verslui: planuojama drausti geografinį vartotojų blokavimą, efektyvinti tarptautinių siuntinių pristatymą bei mažinti vartotojų diskriminaciją.
Pokyčių atspirties taškas – atliktas e-parduotuvių tyrimas
Elektroninės komercijos vertė vis labiau auga, tačiau realus jos potencialas Europos Sąjungoje vis dar nėra išnaudojamas: tik 15 proc. pirkėjų perka prekes internetu iš prekiautojų kitoje ES šalyje.
Tuo tarpu EK atliktas tyrimas, kurio metu buvo nagrinėtos 10 296 el. parduotuvės, atskleidė, jog geografinis blokavimas yra viena svarbiausių priežasčių, nulemiančių vartotojų nepasitikėjimą, diskriminaciją ir bendrą skaitmeninės rinkos fragmentaciją.
Kas šiuo metu daroma ydingai?
Siekiant užtikrinti vieningą skaitmeninę rinką, norima panaikinti galimą ir dabar vyraujančią tam tikrą vartotojų diskriminaciją.
Dabartinė situacija rodo, jog vykdomas geografinis blokavimas tokios rinkos sukūrimui gerokai kenkia. Tad šiuo metu geo-blokavimui kaip potencialiai ydingai praktikai yra priskiriami tokie įmonės veiksmai, kai vartotojams yra pritaikomi teritoriniai apribojimai vykdant apsipirkimą internetu.
Dabartinė situacija rodo, jog vykdomas geografinis blokavimas tokios rinkos sukūrimui gerokai kenkia
Dažniausiai tai apima bent vieną iš 4 pagrindinių formų:
1) prieigos nesuteikimas prie pagrindinio įmonės tinklalapio;
2) automatinis nukreipimas į vartotojo šaliai pritaikytą tinklalapį, kuris nebūtinai pateikia visus prieinamus prekių pasiūlymus;
3) atsisakymas parduoti bet kuriuo apsipirkimo momentu;
4) pasiūlymo sąlygų arba kainos keitimas, priklausomai nuo pirkėjo vietos identifikavimo.
Neįgyvendinama daugiau nei trečdalis pirkimų
EK tyrimo rezultatai atskleidžia, kad net 27 proc. e-parduotuvių apskritai blokavo kitos šalies pirkėjus. Kitos parduotuvės net ir leidus atlikti registraciją atsisakė atlikti pasirinktų prekių pristatymą – tokių buvo net 32 proc.
Iš visų tyrime dalyvavusių pirkėjų, net 26 proc. buvo neaptarnauti dėl netinkamo atsiskaitymo būdo. Įdomu ir tai, jog net 37 proc. visų parduotuvių apskritai nenurodė jokių prekių pristatymo apribojimų užsakymo formavimo procese, nepaisant to, jog daliai pirkėjų visgi nepavykdavo užsisakyti prekių atsisiuntimo į savo šalį.
Lietuvoje vienas aukščiausių geo-blokavimo rodiklių
Šios e-prekybos tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. Vertinant e-komercijos įmonių vykdomą veiklą pagal regionus, Lietuva papuola tarp šalių, kuriose geo-blokavimo paplitimas vienas aukščiausių.
Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei 90 proc. Lietuvos e-parduotuvių taiko geo-blokavimo principus vykdant pardavimus internetu pirkėjams iš kitų šalių. Tai reiškia, jog ateityje įgyvendinant pakeitimus Bendrijos mastu, Lietuvos e-parduotuvės, kurios jau vykdo pardavimus į kitas šalis, turės keisti vykdomos veiklos principus.
Vertinant e-komercijos įmonių vykdomą veiklą pagal regionus, Lietuva papuola tarp šalių, kuriose geo-blokavimo paplitimas vienas aukščiausių.
Žinoma, pakeitimai nereiškia, jog kuriant vieningą skaitmeninę rinką, visoms e-komercijos parduotuvėms teks keisti savo verslo modelį ir užtikrinti prekybą visos Europos Sąjungos mastu.
Pagrindinis principas, kurio siekiama – užtikrinti, jog dabar tarptautinius pardavimus vykdančios parduotuvės nediskriminuotų pirkėjų pagal jų gyvenamąją vietą ar pilietybę. Tai apima konkrečias situacijas, kada pirkėjams nesuteikiama pilna prieiga prie visų prekių ir pasiūlymų priklausomai nuo gyvenamosios vietos identifikavimo.
Ko tikėtis e-komercijos verslui?
Vieninga skaitmeninė rinka atvers daugiau galimybių tiek pirkėjams, tiek prekybininkams, siekiantiems praplėsti veiklą, tačiau verslas turi būti pasiruošęs suderinti vykdomą veiklą su EK siūlomais pakeitimais. Šiuo metu planuojama nustatyti bendrus įsipareigojimus prekybininkams netrukdyti vartotojams patekti į jų svetaines, remiantis jų vietos identifikavimu. Vadinasi, jog dabar taikomi geo-blokavimo principai (atsisakymas registruoti, nukreipimai, sąlygų keitimas ir pasiūlymų panaikinimas) nebegalės būti vykdomi.
Užtikrintas prekių prieinamumas
Siekiant išvengti pirkėjų diskriminavimo, pardavėjai turės užtikrinti, jog kitų šalių klientai galėtų įsigyti jų siūlomų prekių tomis pačiomis sąlygomis net jei jie nesiūlo prekių pristatymo į pirkėjo šalį. Tokiu atveju pardavėjas tiesiog palieka pareigą klientui pasirūpinti pačiam prekės pristatymu ar pasiimti prekę pardavėjo patalpose, tačiau negali atsisakyti parduoti arba taikyti kitokią kainodarą.
Pakeitimai galios ir pardavėjų tinklalapių pasiekiamumui užtikrinant tokį patį prekių ar paslaugų prieinamumą kaip ir vietiniams gyventojams. Vadinasi, jog pirkėjas iš, pavyzdžiui, Lietuvos turi galėti pasiekti Italijos parduotuvės svetainę be nukreipimo į Lietuvos rinkai pritaikytą puslapį.
Siekiant išvengti pirkėjų diskriminavimo, pardavėjai turės užtikrinti, jog kitų šalių klientai galėtų įsigyti jų siūlomų prekių tomis pačiomis sąlygomis net jei jie nesiūlo prekių pristatymo į pirkėjo šalį.
Jei automatinis nukreipimas visgi bus vykdomas, pardavėjas turės gauti pirkėjo sutikimą bei vis tiek užtikrinti, jog pagrindinis puslapis jam būtų pasiekiamas.
Didins skaidrumą prekių pristatymo srityje
Reglamentu nacionaliniams pašto paslaugų reguliuotojams bus suteikta reikiamų duomenų, kad jie galėtų stebėti tarpvalstybines rinkas ir patikrinti kainų prieinamumą bei susiejimą su sąnaudomis.
Taip siekiama išvengti dabartinių situacijų, kada pašto paslaugų teikėjų taikomi tarifai mažo siuntinio siuntimui į kitą valstybę narę dažnai iki penkių kartų viršija šalies viduje taikomus tarifus be aiškios sąsajos su faktinėmis sąnaudomis.
Vienodinamos apmokėjimų taisyklės
Kita svarbi pakeitimų dalis apims kainodaros ir apmokėjimų sistemą, kuri padėtų išvengti galimų nepatogumų pirkėjams, kai galima atsiskaityti tik tam tikrų šalių kortelėmis arba neleidžiami tam tikri atsiskaitymo būdai. Praktikoje tai reiškia, jog pardavėjai neprivalo užtikrinti atsiskaitymo visais įmanomais būdais ir kortelėmis, tačiau įsipareigoja priimti apmokėjimus, kuriuos vykdo tas pats prekinis ženklas.
Pavyzdžiui, jei e-parduotuvė priima apmokėjimus Prancūzijoje išduota „Maestro“ tipo kortele, tokie apmokėjimai turi būti priimami ir atsiskaitant Lietuvoje išduota „Maestro“ kortele.
Pardavėjai neprivalo užtikrinti atsiskaitymo visais įmanomais būdais ir kortelėmis, tačiau įsipareigoja priimti apmokėjimus, kuriuos vykdo tas pats prekinis ženklas.
Pardavėjai taip pat negalės taikyti skirtingų atsiskaitymo būdų pagal jų gyvenamąją vietą, jei yra tenkinamos šios trys sąlygos:
1) atliekami el. mokėjimai kreditine kortele ar tiesioginiu debetu;
2) pardavėjas reikalauja griežto autentifikavimo iš pirkėjų;
3) apmokėjimas vykdomas ta valiuta, kurios prašo pardavėjas.
Laukiantys pokyčiai turėtų paskatinti e-komercijos įmones peržvelgti savo vykdomos veiklos principus ir žengti pirmuosius žingsnius veiklos suderinimui bendroje ES rinkoje.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti