Lietuvos metalo pramonės, prekybos ir kitos įmonės, turinčios tiesioginių ir netiesioginių verslo ir prekybos ryšių su Irano metalo pramone, rizikuoja pažeisti eksteritorines JAV sankcijas ir būti patrauktos į JAV sankcijų sąrašą. Tačiau ne tik jos turėtų budrios – Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos, administruojančios sandorius, susijusius su Irano metalo pramone, gali visiškai arba iš dalies netekti prieigos prie JAV finansų sistemos per korespondentines sąskaitas JAV bankuose.
Minėtos nuobaudos už JAV sankcijų Iranui pažeidimus gali būti pritaikytos, jeigu fizinis asmuo arba įmonė nuo 2019 m. gegužės 8 d. sąmoningai sudarė reikšmingus sandorius, kurių pagrindu iš Irano įmonių yra perkami, įsigyjami ir transportuojami geležis, plienas, aliuminis, varis ir jų gaminiai. Nuobaudos gali būti pritaikytos ir tuo atveju, jei tokiais gaminiais prekiaujama arba į Iraną parduodamos ir tiekiamos svarbios prekės ir paslaugos, kurios naudojamos Irano metalurgijos sektoriuje arba jeigu įmonė teikė paramą, siūlė prekes ar paslaugas asmenims, kurie jau patraukti arba gali būti patraukti į JAV sankcijų sąrašą už tiesiogines arba netiesiogines sąsajas su Irano metalo pramone. Draudimai apima labai platų prekių, paslaugų ir įrangos spektrą – pirminę žaliavą, metalo laužą, įrangą, technologijas, naudojamas metalų gavybos, kasybos, rafinavimo, apdirbimo, lydymo procesuose ir kita.
Advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw sankcijų ekspertė Rūta Sakalauskaitė atkreipia Lietuvos įmonių dėmesį į dar vieną svarbų faktą. „Nors JAV sankcijos Lietuvos subjektams teisiškai nėra privalomos, tačiau dėl JAV vaidmens pasaulio prekybos ir finansų rinkose jų poveikis yra globalus, o Europos Tarybos reglamento, saugančio Europos Sąjungos (ES) asmenis nuo JAV priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio, apsauga galioja tik retais atvejais. Šiuo atveju JAV sankcijos gali būti pritaikytos nepriklausomai nuo sandorių valiutos, veiklos vykdymo šalies, taip pat ir nepriklausomai nuo to, ar tokius sandorius leidžia galiojantys ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktai“, – atkreipia dėmesį R. Sakalauskaitė. Anot jos, blogiausi scenarijai galėtų būti du. Vienas – kai į sankcijų sąrašą yra įtraukiama Lietuvos įmonė, dėl ko ji atkertama nuo pagrindinio pasaulinio prekybos ir finansų tinklo. Antras – kai į sankcijų sąrašą yra įtraukiamas Lietuvos įmonės verslo partneris, jo lėšos ir nuosavybė yra įšaldomi ir Lietuvos įmonei tęsti prekybą su juo tampa beveik neįmanoma. Apsaugos nuo šios JAV sankcijų programos poveikio šiais dviem atvejais anksčiau minėtas Europos Tarybos aktas nenumato –
ECOVIS ProventusLaw ekspertai taip pat akcentuoja, kad sankcijų pažeidimas gali įvykti vykdant veiklą su asmenimis, kurių nėra sankcijų sąrašuose ir kurie teisėtai veikia ES arba kitose šalyse bet kurie yra netiesiogiai kontroliuojami arba veikia didžiųjų Irano metalo pramonės bendrovių (Khouzestan Steel, Mobarakeh Steel Company ir kt.) vardu arba jų naudai.
Jeigu atsirastų įmonių, manančių, jog šių sankcijų visgi galima kokiais nors būdais išvengti, R. Sakalauskaitė ragina nepuoselėti vilčių. Nuobaudos gali būti pritaikytos ir už apgaulingą veiklos vykdymą ir sankcijų apėjimą (pvz., prekybą per priedangos bendroves ir pan.).
Šiais metais į sankcijų sąrašą pagal minėtus kriterijus JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) jau įtraukė kelias Kinijos, Omano, Seišelių, Vokietijos prekybos, transporto, metalo pramonės įmones, turėjusias tiesioginių ir netiesioginių sandorių su Irano metalo pramone. Rizika reali ir didelė dėl to prieš sudarant sandorius ekspertai rekomenduoja neapsiriboti patikra sankcijų sąrašuose ir įvertinti visų prekybos grandinėje dalyvaujančių šalių keliamą riziką net ir tuomet, kai akivaizdžių sąsajų su JAV nėra ir sandoriams ES sankcijų netaiko.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti