2023 m. gegužės 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas („ESTT“) priėmė prejudicinį sprendimą byloje dėl žalos atlyginimo duomenų subjektui už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento („BDAR“) pažeidimą, kuomet buvo renkami ir perduodami asmens duomenys. ECOVIS ProventusLaw pateikia trumpą šio sprendimo apžvalgą.
Bylos esmė
Austrijos bendrovė Österreichische Post („Bendrovė“) nuo 2017 m. rinko informaciją apie Austrijos gyventojų politines pažiūras. Bendrovė šiuo duomenis vėliau perdavė įvairioms organizacijoms tam, kad jos galėtų siųsti tikslinius reklamos pranešimus.
Ieškovas, vienas iš duomenų subjektų, kurio asmens duomenis tvarkė Bendrovė, pareiškė ieškinį, nesutikdamas su jo asmens duomenų tvarkymu ir jausdamasis įžeistas dėl to, kad Bendrovė jį sieja su tam tikra politine partija. Nors jo asmens duomenys nebuvo perduoti tretiesiems asmenims, tai, kad Bendrovė saugojo duomenis apie jo tariamas politines pažiūras, sukėlė ieškovui didelį nepasitenkinimą. Ieškovas prašė nutraukti minėtų asmens duomenų tvarkymą ir priteisti iš Bendrovės 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pirmas prejudicinis klausimas
Pirmiausia, Austrijos Aukščiausiasis Teismas siekė išsiaiškinti, ar teisei į kompensaciją už patirtą žalą pagal BDAR 82 straipsnį pripažinti pakanka vien BDAR nuostatų pažeidimo.
Šio klausimo atžvilgiu, ESTT pažymėjo, kad teisė į kompensaciją atsiranda, kai egzistuoja visos šios sąlygos:
- asmens duomenys turi būti tvarkomi pažeidžiant BDAR;
- duomenų subjektui turi būti padaryta turtinė ar neturtinė žala;
- tarp pažeidimo ir žalos turi būti priežastinis ryšys.
Todėl, vien BDAR nuostatų pažeidimo nepakanka, kad atsirastų teisė į kompensaciją.
Antras prejudicinis klausimas
Austrijos Aukščiausiasis Teismas taip pat siekė išsiaiškinti, ar teisė į kompensaciją už neturtinę žalą gali būti pripažinta tik tuomet, kai teisės pažeidimas duomenų subjektui sukelia tam tikro, minimalaus dydžio padarinių arba pasekmių.
ESTT savo sprendime priminė, kad BDAR aiškiai nurodyta, jog teisė į kompensaciją atsiranda, kai padaroma ne tik materialinė žala, bet ir nematerialinė žala, tačiau joks tos žalos sunkumo laipsnis nenurodytas.
Be to, ESTT pridūrė, kad toks apribojimas prieštarautų ES teisėje įtvirtintai „žalos“ sąvokai. Tokio laipsnio, nuo kurio priklausytų galimybė gauti tokią kompensaciją, matavimas galėtų skirtis priklausomai nuo bylą nagrinėjančių teismų vertinimo. Taigi, ESTT konstatavo, kad teisė į žalos kompensaciją neapsiriboja neturtinės žalos, kuri pasiekia tam tikrą sunkumo laipsnį, atlyginimu.
Parengė ECOVIS ProventusLaw jaunesnioji teisininkė Gabija Bacevičiūtė