Primename, kad Juridiniam asmeniui tapus nemokiu, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus:

1. nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą;
2. nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

Juridinio asmens vadovas apie inicijuojamą bankrotą privalo nedelsiant pranešti įmonės kreditoriams ir siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos (JANĮ 10 str.) arba vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (JANĮ 11 str.). Nepavykus susitarti su kreditoriais juridinio asmens vadovas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju teismas privalo ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti ar juridiniam asmeniui turi būti keliama bankroto ar visgi restruktūrizavimo byla.

Įmonės vadovas prieš priimdamas sprendimą inicijuoti bankroto procesą turi įvertinti įmonės finansinę padėtį. Jei juridinis asmuo vis dar gyvybingas, turėtų būti inicijuojamas restruktūrizavimo procesas. Priėmus sprendimą restruktūrizuotis, pirmiausia, juridinio asmens vadovas turi informuoti bendrovės kreditorius apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą bei siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos (JANĮ 10 str.). Susitarus su kreditoriais ir pasirašius susitarimą dėl pagalbos galima laikytis jo nuostatų ir be teismo įsikišimo išsaugoti įmonės veiklą. Tačiau nepavykus susitarti įmonės vadovas per 3 mėnesius nuo derybų pabaigos turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2020 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą, kuriame nurodoma, kad:

• Juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.
• Trijų mėnesių terminas, po kurio teismas turi teisę nutraukti restruktūrizavimo bylą, kai nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas ar tais atvejais, kai juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių keičiamas į karantino galiojimo laikotarpį ir dar 3 mėnesių po karantino atšaukimo terminą.
• Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta juridinių asmenų kreditorių teisė inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnis) vis dar galios, tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp abiejų šalių, tačiau, termino skaičiavimas, skirtas susitarti dėl pagalbos sudaryti tarp kreditoriaus ir juridinio asmens sustabdomas karantino laikotarpiu.
• Juridinių asmenų sandoriai, kuriais juridiniai asmenys pasinaudojo valstybės suteikiamomis finansinėmis priemonėmis negalės būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus atvejus, kai tokie sandoriai buvo sudaromi pažeidžiant įstatymus arba apgaule.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi ekonominę situaciją, rinkos balanso atsikūrimą ir jo trukmę, taip pat šių procesų įtaką juridinių asmenų mokumui pasilieka teisę pratęsti aukščiau nurodytus terminus, tačiau ne ilgiau, kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios priemonės yra pritaikytos konkrečiai situacijai – t. y. dėl naujojo COVID-19 viruso išplitimo tarptautiniu mastu, jo poveikio ekonomikai ir verslui.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją dėl nemokumo proceso, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.

Skaitykite daugiau:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu
• Darbuotojų asmens duomenų tvarkymas, organizuojant darbą nuotoliniu būdu
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?
• Kaip nuo koronaviruso saugoti gamybos įmonių darbuotojus
• Nuomos įsipareigojimų našta verslui bus lengvinama
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą

The post COVID-19. Nemokumo proceso naujovės appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Lietuvos Respublikos inovacijų ir ekonomikos ministerija (toliau – Ministerija) 2020 m. balandžio 15 d. pristatė Lietuvos Respublikos vyriausybei (toliau – Vyriausybė) nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo koncepciją (toliau – Koncepcija), kuriai Vyriausybė iš esmės pritarė ir pavedė Ministerijai parengti teisės aktus, reikalingus koncepcijos įgyvendinimui.

Kompensacijoms verslui iš valstybės biudžeto planuojama skirti 1 000 000 EUR.

Vyriausybė ketina kompensuoti iki 50 proc. nuomos kainos, jei įmonei nuomotojas suteiks ne mažesnę, kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą. Nuolaida bus įvertinama lyginant sąskaitose faktūrose nurodytą įmonei š. m. vasario mėn. taikytą nuomos kainą ir mėnesio nuomos kainą nurodytą sąskaitose faktūrose už prašomus kompensuoti laikotarpius. Jei įmonė veiklą pradėjo kovo mėnesį, kompensuojamo laikotarpio nuomos kaina bus lyginama su kovo mėn. taikyta nuomos kaina.

Subsidija bus skiriama:

• įmonėms, kurių pagrindinės vykdomos veiklos pakliūva į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 nurodytų draudžiamų vykdyti veiklų sąrašą.

Subsidija nebus skiriama:

• valstybės ir savivaldybių įmonėms, kuriose 25 proc. ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 proc. ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė.

Subsidija bus teikiama už karantino galiojimo laikotarpiu ir 2 mėnesius po jo taikytą nuomos mokestį, o kompensacija pagal įmonės pateiktas sąskaitas faktūras bus mokama tiesiogiai nuomotojui.

Skaitykite daugiau:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu
• Darbuotojų asmens duomenų tvarkymas, organizuojant darbą nuotoliniu būdu
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą

The post COVID-19. Nuomos įsipareigojimų našta verslui bus lengvinama appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Didelė dalis bendrovių Lietuvoje eilinius visuotinius akcininkų susirinkimus organizuoja balandžio mėnesį. Karantino metu Bendrovės gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis arba balsuoti raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

Akcininkų susirinkimo organizavimas ir balsavimas elektroninėmis ryšių priemonėmis

Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nurodoma, jog tam, kad akcininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, taip pat svarbu, kad susirinkimo nestebėtų ir negirdėtų asmenys, kurie neturi teisės dalyvauti susirinkime.

Organizuojant visuotinį akcininkų susirinkimą elektroninių ryšių priemonėmis, bendrovė privalo imtis tokių akcininkų identifikavimo būdų, kurie leistų visiškai įsitikinti, jog susirinkime dalyvauja ir balsuoja akcininkas.

ABĮ nenumato konkrečių akcininko identifikavimo būdų, vykdant visuotinį akcininkų susirinkimą nuotoliniu būdu. Manome, kad vykdant visuotinį akcininkų susirinkimą nuotoliniu būdu, akcininko ar jo atstovo tapatybė, taip pat atstovų įgalinimai, gali būti patikrinami asmeniui prisistatant ir parodant asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir, jeigu reikia, atstovavimą patvirtinantį dokumentą taip, kad būtų galima įsitikinti asmens tapatybe ir turimais įgalinimais.

Akcininkų balsavimas iš anksto užpildžius balsavimo biuletenius

Akcininkai turi teisę balsuoti iš anksto, gavę ir užpildę bendruosius balsavimo biuletenius.

Akcininkas ar jo atstovas gali:

• pasirašyti popierinį biuletenį ranka bei išsiųsti jį paštu bendrovės nurodytu adresu.
• pasirašyti biuletenį elektroniniu parašu ir išsiųsti Bendrovės nurodytu elektroninio pašto adresu.

Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti akcininkas. Jeigu dokumentą pasirašo asmuo, kuris nėra akcininkas, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka ABĮ arba akcininko valios nustatytų reikalavimų, laikoma, kad akcininkas iš anksto nebalsavo.

Biuletenis įskaitomas tik jeigu bendrovė jį gauna iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios.

Informavimas apie akcininkų susirinkimo organizavimą ir balsavimą elektroninėmis ryšių priemonėmis

Akcininkai apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą elektroninėmis ryšių priemonėmis turi būti informuojami pranešimu, kuriame privalo būti nurodoma dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarka.

Tai reiškia, jog be visų kitų reikalavimų, pranešime turi būti tiksliai nurodoma, kokioje platformoje, kokiais būdais bus rengiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip susirinkimo metu bus identifikuojami akcininkai ir t. t.

Jeigu per susirinkimą planuojama priimti sprendimus, kurių rezultatus vėliau tvirtins notaras, patartina iš anksto su juo pasitarti, ar jis pripažins nuotoliniu būdų priimtus sprendimus.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar konsultaciją dėl visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo karantino laikotarpiu pagal Jūsų bendrovės poreikius, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.

Skaitykite daugiau:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu
• Darbuotojų asmens duomenų tvarkymas, organizuojant darbą nuotoliniu būdu
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?
• Kaip nuo koronaviruso saugoti gamybos įmonių darbuotojus
• Nuomos įsipareigojimų našta verslui bus lengvinama
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą

The post COVID-19. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas karantino laikotarpiu appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Valstybinė darbo inspekcija paskelbė rekomendacijas apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų apsaugai nuo COVID-19 ligos. Dėl apdirbamosios gamybos įmonių vykdomos veiklos specifikos, tokios kaip darbas pamainomis, nenutrūkstantys technologiniai procesai, didelis darbuotojų skaičius darbo patalpose, trečiųjų asmenų patekimas į įmonės teritoriją ir kt. kelia papildomą riziką esant epidemiologinei situacijai.  Kadangi susirgusiųjų COVID-19 skaičius nuolat auga, darbdaviai turi laiku imtis prevencinių priemonių, kad būtų sumažinta COVID-19 ligos išplitimo rizika.

Pagrindinės Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijos:

• rekomenduojama imtis priemonių, kad veiklą vykdytų sveiki darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių, todėl darbuotojai turi būti informuoti, kaip jiems elgtis pajutus į COVID-19 ligos panašius simptomus;
• jei artimo (didesnio 1 – 2 metrų atstumas) kontakto tarp darbuotojų išvengti dėl gamybos technologijos ypatumų nėra galimybės, darbdaviai privalo darbuotojus papildomai aprūpinti apsaugos priemonėmis;
• rekomenduojama, jeigu įmanoma, organizuoti darbą nuotoliniu būdu telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu ir pan.);
• laikytis griežtų higienos reikalavimų, kol tęsis nepalanki epidemiologinė situacija;
• taikyti papildomas organizacines priemones, tokias kaip darbuotojų skaičiaus mažinimas pamainose, darbuotojų užduočių rotacija; pertraukas darbuotojams organizuoti taip, kad vienoje patalpoje pertraukos metu būtų kuo mažesnis darbuotojų skaičius;
• svarbu užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimą apie COVID-19 ligos simptomus, galimas užsikrėtimo rizikas, darbuotojų pareigą informuoti darbdavį apie pasireiškusius COVID-19 ligos ar panašius simptomus ir kt., priminti darbuotojams apie būtinumą naudoti asmens higienos priemones, neliesti rankomis veido, naudojimąsi apsaugos priemonėmis;
• privalu rūpintis tinkamu patalpų vėdinimu ir valymu su dezinfekuojamomis priemonėmis;
• užtikrinti, jog darbovietėje kiek tik įmanoma yra laikomasi saugaus atstumo, dirbant sandėliuose pagal galimybes pastatyti apsauginius atitvarus;
• užtikrinti, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojai yra informuoti ir tinkamai pasirengę atvejams, kai yra nustatoma, jog konkrečioje darbovietėje yra užsikrėtęs COVID-19 liga darbuotojas.

Šiomis rekomendacijomis gali vadovautis ir kitų sektorių darbdaviai. Visas Valstybinės darbo inspekcijos paskelbtas rekomendacijas rasite ČIA.

Skaitykite daugiau:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu
• Darbuotojų asmens duomenų tvarkymas, organizuojant darbą nuotoliniu būdu
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą

The post COVID-19. Kaip nuo koronaviruso saugoti gamybos įmonių darbuotojus appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Esant dabartinei neeilinei situacijai šalyje, darbdaviai turėtų nepamiršti apie tinkamą savo darbuotojų asmens duomenų apsaugą:

• tvarkyti tik tuos asmens duomenis, kurie yra būtini konkrečiam tikslui pasiekti;
• įvertinti, kokius asmens duomenis būtina tvarkyti ir nesiimti perteklinio asmens duomenų tvarkymo veiksmų;
• priklausomai nuo funkcijų bei atliekamų užduočių specifikos, nustatyti, kokie darbuotojų asmens duomenys gali būti papildomai tvarkomi (pvz., darbo nuotoliniu būdu faktas ir režimas);
• jei organizuojant darbą nuotoliniu būdu yra būtina jungtis prie duomenų valdytojo (duomenų tvarkytojų) resursų ar įrankių, būtina įvertinti kiekvieną resursą ar įrankį atskirai. Jei dėl nuotolinio darbo būtina pradėti naudoti naujus resursus ar įrankius, būtina įvertinti ne tik paties resurso ar įrankio patikimumą, tačiau taip pat, kokie asmens duomenys, naudojantis šiuo resursu ar įrankiu, būtų tvarkomi ir kokiais tikslais;
• prieš pradedant konkretaus darbuotojo stebėseną, įvertinti, ar darbdavio interesai yra viršesni už darbuotojo interesus ir pagrindines teises ir laisves, atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, išsamiai dokumentuoti darbuotojų stebėsenos tvarką bei supažindinti su ja darbuotojus;
• jei dėl nuotolinio darbo keičiasi darbuotojų asmens duomenų tvarkymas (pvz., apimtis, trukmė, tikslai), parengti pranešimą dėl darbuotojų asmens duomenų tvarkymo dirbant nuotoliniu būdu (pagal BDAR 13 str.), arba atnaujinti turimą privatumo pranešimą, aiškiai ir suprantama kalba nurodant, kas konkrečiai keičiasi;
• įvertinti saugumo priemones (kaip yra užtikrinama prieigos kontrolė, kokios yra įdiegtos techninio saugumo priemonės, ar yra užtikrinamas duomenų subjektų teisių tinkamas įgyvendinimas ir kita).

Daugiau informacijos rasite VDAI dokumente „Darbuotojų asmens duomenų tvarkymas, organizuojant darbą nuotoliniu būdu“.

Kilus klausimams, susijusiems su duomenų apsauga, kviečiame kreiptis į „ECOVIS ProventusLaw“ komandą.

Skaitykite daugiau:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą

The post COVID-19. Darbuotojų asmens duomenų tvarkymas, organizuojant darbą nuotoliniu būdu appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Lietuvos bankas ir toliau:

• išaiškinęs prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos trūkumus ir teisės aktų pažeidimus galės jiems taikyti poveikio priemones, duoti nurodymus, įpareigojimus, nustatyti draudimus ir taikyti kitas privalomas vykdyti priemones;
• prireikus galės priimti sprendimus dėl finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo, kreiptis į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
• išduos licencijas ir kitokių formų leidimus veikti finansų rinkoje, prireikus galės juos sustabdyti ar atšaukti galiojimą.

Nuotolinių posėdžių organizavimas

Svarstant klausimus dėl Lietuvos banko poveikio priemonių taikymo prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas arba kitais teisės aktuose nustatytais atvejais į Valdybos posėdį bus kviečiami finansų rinkos dalyvių, kurių veiklos klausimai svarstomi, vadovai ir (arba) kiti asmenys.

Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino asmuo, kuris turi teisę dalyvauti nagrinėjant įstatymo pažeidimo klausimą, negalės atvykti į Valdybos posėdį, bet turės technines galimybes dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, toks posėdis turės būti organizuojamas nuotolinio ryšio priemonėmis. Tačiau reikia pažymėti, jog asmens dalyvavimas tokiame posėdyje nebus būtinas, vadinasi tokiam asmeniui neturint techninių galimybių ar nesutinkant dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu posėdis galės vykti ir be asmens dalyvavimo bei bus laikomas teisėtu.

Asmens, kuris dalyvaus Valdybos posėdyje nuotoliniu būdu, tapatybė, taip pat atstovų įgalinimai turės būti patikrinti asmeniui prisistatant ir parodant asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir, jeigu reikės, atstovavimą patvirtinantį dokumentą taip, kad būtų galima įsitikinti asmens tapatybe ir turimais įgalinimais.

Taip pat nuotoliniu būdu Valdybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalės užtikrinti, kad posėdžio nestebėtų ir negirdėtų asmenys, kurie nėra pakviesti į Valdybos posėdį arba dėl kurių dalyvavimo nėra gautas posėdžio pirmininko sutikimas.

„Šiuo Lietuvos verslui ir ekonomikai sunkiu laikotarpiu finansų rinkos dalyviai neturėtų pamiršti savo įsipareigojimų ne tik klientams, tačiau ir priežiūros institucijoms bei tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus tam, kad neatsirastų neigiamos pasekmės, – sako ECOVIS ProventusLaw Fintech Grupės vadovė Inga Karulaitytė-Kvainauskienė. – Džiugu, jog Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų, kad finansų rinkos priežiūros procesai nesustotų ir karantino metu, o pasitikėjimas Lietuvoje įsteigtų finansų įstaigų priežiūra augtų“.

Skaitykite daugiau:

• COVID-19. Rekomendacijos finansų rinkos dalyviams
• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą

The post COVID-19. Lietuvos bankas priežiūros darbus tęsia nuotoliniu būdu appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

ECB, EBI ir ESMA paskelbtos laikinosios priemonės ir rekomendacijos

Bankams bus leidžiama laikinai nebevykdyti antrojo ramsčio kapitalo rekomendacijų (P2G) ir likvidumo atsargos reikalavimų. Bus suteikta galimybė naudoti žemesnės kokybės kapitalo priemones antrojo ramsčio reikalavimų (P2R) rizikoms padengti. Taip pat bus siekiama užtikrinti, kad priežiūros priemonės būtų taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į kiekvieno banko situaciją.

EBI dėl koronaviruso nusprendė iki 2021 m. visoje Europos Sąjungoje nukelti šiemet numatytą bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis tam, kad pastarieji galėtų koncentruotis į tinkamą paslaugų teikimo savo klientams užtikrinimą, įskaitant skolinimą gyventojams ir verslui.

ECB pabrėžė, kad bankai ir toliau turės užtikrinti, jog jų prisiimamos rizikos būtų valdomos nemažinant riziką ribojančių standartų, tinkamai pripažįstant ir nurašant neveiksnių skolų pozicijas, toliau atsakingai planuojant kapitalo ir likvidumo poreikį.

EBI pažymėjo, kad kompetentingos institucijos, prireikus, turėtų visapusiškai pasinaudoti galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintu lankstumu.

Lietuvos banko informacija

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į situaciją, susidariusią dėl koronaviruso, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, sudarė galimybę metinių finansinių ataskaitų rinkinį, auditoriaus išvadą ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo bei audito ataskaitą pateikti vėliau, nei nurodyta įstatyme, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 5 d.

Taip pat Lietuvos bankas pažymėjo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos privalo įsivertinti ir įdiegti tinkamas priemones rizikai, susijusiai su koronavirusu, valdyti ir nusimatyti jų valdymą vidiniuose rizikų valdymo dokumentuose, su koronavirusu susijusios rizikos turi būti įsivertintos laikantis klientų lėšų apsaugos reikalavimų.

Dėl operacinės ir saugumo rizikos bei veiklos tęstinumo valdymo proceso

Remiantis 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-264 patvirtinto Operacinės ir saugumo rizikos valdymo reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams aprašo (toliau –  Aprašas) 8 punktu, mokėjimo paslaugų teikėjai turi sukurti tinkamą organizacinę struktūrą ir procesus, kurie padėtų:

1. valdyti operacinę ir saugumo riziką;
2. atlikti nuolatinę veiklos funkcijų, palaikomųjų procesų ir informacinių išteklių stebėseną;
3. užtikrinti nuoseklią ir integruotą operacinių ir saugumo incidentų stebėseną, tvarkymą ir su tuo susijusį paskesnį tyrimą;
4. identifikuoti ir nuolat stebėti operacines ir saugumo grėsmes, kurios gali padaryti reikšmingą poveikį jų gebėjimui teikti mokėjimo paslaugas;
5. užtikrinti mokėjimo paslaugų vartotojams teikiamą pagalbą ir konsultacijas, didinti jų informuotumą apie su mokėjimo paslaugomis susijusią saugumo riziką.

Aprašo 40 punkte mokėjimo paslaugų teikėjams įtvirtinta pareiga įdiegti tinkamą veiklos tęstinumo valdymo procesą, skirtą nenutrūkstamam mokėjimo paslaugų tiekimui užtikrinti ir nuostoliams apriboti, jeigu veikla sutriktų.

Vadovaudamiesi vidaus ir (arba) išorės duomenimis bei scenarijų analize, mokėjimo paslaugų teikėjai turi nuodugniai išnagrinėti kylančią reikšmingą verslo sutrikdymo riziką ir kiekybiškai bei kokybiškai įvertinti galimą jos poveikį. Atsižvelgę į nustatytas ir klasifikuotas kritines funkcijas, procesus, sistemas, operacijas ir tarpusavio ryšius, mokėjimo paslaugų teikėjai turi numatyti veiklos tęstinumą užtikrinančius veiksmus, pirmenybę teikdami veiksmams, nukreiptiems į didžiausias mokėjimo paslaugų teikėjų identifikuotas rizikas.

Vadovaudamiesi atlikta verslo sutrikdymo rizikos ir jos poveikio analize, mokėjimo paslaugų teikėjai turi:

1. turėti veiklos tęstinumo planą, užtikrinantį, kad mokėjimo paslaugų teikėjai galės tinkamai reaguoti į nenumatytas kritines situacijas ir toliau vykdyti kritinę veiklą;
2. įdiegti rizikos mažinimo priemones, kurių mokėjimo paslaugų teikėjai turės imtis, jeigu mokėjimo paslaugų teikimas nutrūks ir (arba) galiojančios sutartys, sudarytos su trečiaisiais asmenimis, bus nutrauktos, siekdami išvengti neigiamo poveikio mokėjimo sistemoms bei mokėjimo paslaugų vartotojams ir užtikrinti laukiančių mokėjimo operacijų įvykdymą.

Sutrikus veiklai arba susidarius kritinei situacijai, įgyvendindami veiklos tęstinumo planą, mokėjimo paslaugų teikėjai turi būti įsidiegę veiksmingas komunikacijos priemones, naudojamas kilus krizei, kad visos svarbios vidaus ir išorės suinteresuotosios šalys, įskaitant išorės paslaugų teikėjus, būtų laiku ir tinkamai informuotos.

Kas turi būti numatyta verslo veiklos tęstinumo plane atsižvelgiant į COVID-19 situaciją?

Planas turi apimti priemones, kurias finansų rinkos dalyvis taikys įvykus nenumatytam scenarijui, realiai trikdančiam įprastinę kritinę įmonės veiklą, kad ši toliau galėtų teikti savo svarbias paslaugas klientams. Šiuo metu didžiausią dėmesį reikėtų skirti finansinių bei žmogiškųjų resursų pakankamo lygio užtikrinimui, kas leistų finansų rinkos dalyviui toliau vykdyti savo veiklą.

Kiekviena finansų įstaiga turi realiai įsivertinti, kaip jų esamus klientus gali paveikti ekonomikos nuosmukis, pasaulinio masto karantinas ir valstybių sienų uždarymas bei numatyti galimas pasekmes. Reikėtų apsvarstyti galimybę pritraukti kapitalą, teikti naujas mokėjimo paslaugas tam, kad finansų įstaiga išsilaikytų rinkoje, jei esama finansinė padėtis blogėtų ir iš esmės skirtųsi nuo numatytos verslo plane.

Taip pat finansų rinkos dalyviai turi įsivertinti, ar yra numatę darbuotojų / paslaugų teikėjų pakeičiamumo dėl ligos strategiją. Ypatingai svarbūs yra darbuotojai/ paslaugų teikėjai, kurių funkcijos susijusios su pinigų plovimo prevencija, atitiktimi teisės aktų reikalavimams, informacijos saugumu ir kita finansų įstaigos operacine veikla.

Finansų įstaigos kiek įmanoma didesnei grupei savo darbuotojų turėtų užtikrinti galimybę dirbti iš namų pagal Vyriausybės rekomendacijas. Visgi reikėtų nepamiršti, kad svarbu laikytis bendrų gerųjų informacinės saugos praktikų, nes bandant apsisaugoti nuo vienos grėsmės, nesunku tapti kitos grėsmės objektu. Finansų įstaigos turi pasirūpinti saugia darbuotojų prieiga prie informacinės duomenų bazės, apsaugoti paskyras slaptažodžiais, įdiegti antivirusines sistemas ir panašias priemones tam, kad visa finansų įstaigos informacija ir veikla būtų apsaugota nuo kibernetinių įsilaužimų ir galėtų tinkamai funkcionuoti.

Visi dokumentai bei planai turi būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami. Tai suteikia ne tik daugiau apibrėžtumo, tačiau   gali tapti ir konkurenciniu pranašumu prieš kitus finansų rinkos dalyvius. Finansų įstaigos, kurios buvo apsirašiusios į COVID-19 pandemiją panašios situacijos valdymo strategiją, turės realią progą išbandyti, ar ji veikia ir kaip veikia. Tie rinkos žaidėjai, kurie jokios panašios situacijos veiklos tęstinumo planuose nebuvo numatę ar išvis neturi veiklos tęstinumo plano, turi nedelsiant imtis priemonių ir jį paruošti bei jo laikytis.

Finansų įstaigos turėtų užtikrinti tinkamą komunikaciją su Lietuvos banku bei, pagal turimas galimybes ir esamus apribojimus, paslaugų vykdymą klientams. Finansų rinkos dalyviai, susidūrę su sunkumais vykdant priežiūrinius reikalavimus ar užtikrinant veiklos tęstinumą, turi nedelsdami apie tai informuoti Lietuvos banką.

Daugiau informacijos su COVID-19 susijusiais teisiniai klausimais:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą

The post COVID-19. Rekomendacijos finansų rinkos dalyviams appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių (nustatytų Civilinio kodekso 6.205 – 6.216 straipsniuose), jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.

Kaip įrodoma nenugalima jėga 

Nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai.

Sutarties šalis, kuri remiasi nenugalimos jėgos aplinkybe pirmiausia ją turi įrodyti. Tam, kad būtų pripažinta nenugalimos jėgos aplinkybė būtina šių sąlygų visuma:

• tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
• dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
• šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
• šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
• Nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Kaip elgtis ištikus nenugalimai jėgai  

• Kai sustabdoma tiesioginė veikla

Lietuvoje įvedus karantiną, sustabdyta visų viešų kultūros, poilsio ir pramogų vietų veikla. Muziejai, kino teatrai, sporto klubai, barai, maitinimo įstaigos ir kitos panašios vietos, taip pat kultūros, laisvalaikio, pramogų renginiai, įstaigų lankymas ir jų veikla užrausti. Ar gali būti remiamasi LR Vyriausybės sprendimais, kuriais įvesti draudimai, kaip pagrindu, prašant sutarties negalinčią įvykdyti šalį atleisti nuo atsakomybės ar pakeisti sutartį tol, kol šie sprendimai nebus atšaukti?

Pirmiausia turi būti vertinama sutarties sudarymo terminas, ar sutartis nebuvo sudaryta jau įsigaliojus draudimams, ir ar šalims nebuvo žinoma ši aplinkybė. Be to, turi būti vertinama aplinkybė, ar galimus draudimus šalis galėjo protingai numatyti:

• visais atvejais reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip nenugalimos jėgos ir kitos sąlygos yra aprašytos sutartyje;
• turi būti nustatoma, ar šalis ėmėsi visų reikalingų priemonių įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus;
• priežastis dėl kurios sutartis negali būti įvykdyta turi būti būtent aukščiau minėti draudimai, kitos dažnu atveju nebūtų laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis;
• turi būti akivaizdu, jog draudimų įvedimo šalis negalėjo kontroliuoti ir negalėjo joms užkirsti kelio.

• Iškilus įsiskolinimų grėsmei

CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos už kurią skolininkas neatsako. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Visgi nenugalimos jėgos aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, skolininkas privalo įrodyti. Reikia nepamiršti, jog pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Šalis dėl atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti atleidžiama nuo sutartinės atsakomybės, t. y. nuo delspinigių ar palūkanų mokėjimo, tačiau ši nuostata neatleidžia šalies nuo pačios mokėjimo pareigos, sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

• Dėl sutarties keitimo galimybės

Įvedus draudimus, kurie vienai iš šalių apsunkina sutarties vykdymą ir vienai iš šalių pasidaro sudėtinga vykdyti sutartį, ji turi teisę kitos šalies prašyti sutartį pakeisti atsižvelgiant į CK 6.204 straipsnyje numatytą tvarką. Šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienu atveju vertinami individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalis dėl sutarties sąlygų pakeitimo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu pakeisti sutarties sąlygas, tokiu atveju besikreipiančiai šaliai tenka pareiga įrodyti CK 6.204 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Daugiau informacijos su COVID-19 susijusiais teisiniai klausimais:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?

The post COVID-19. Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Dėl pasaulyje paskelbtos COVID-19 pandemijos ir Lietuvoje įvesto karantino režimo pasaulio ir Lietuvos ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais.

Dėl karantino daug įmonių buvo priverstos užsidaryti ar iš dalies stabdyti savo veiklą. Jau šiomis dienomis daugelis bendrovių, ypatingai poilsio centrai, sporto klubai, viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, naktiniai klubai, prekybos centrai ir parduotuvės prekiaujančios ne maisto produktais susiduria su situacija, kai tenka atleisti darbuotojus, stringa atsiskaitymai su tiekėjais ir užsakovais. Daliai tokių įmonių nebus kitos išeities, kaip tik inicijuoti bankroto procesą.

Įmonei tapus nemokiai, jos vadovas turi įstatyme numatytą pareigą inicijuoti bankroto procesą, todėl svarbu žinoti esminius žingsnius kaip elgtis ir kokių veiksmų imtis, kad bankroto proceso pasekmės būtų kuo mažesnės.

Kas ir kada turi inicijuoti bankroto procesą?

Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) numato, jog:

1. nemokumo procesą gali inicijuoti įmonės kreditorius, kuriam prievolės vykdymo terminas yra suėjęs;
2. nemokumo procesą privalo inicijuoti 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus arba 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.

Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Kada įmonė laikoma nemokia?

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

Įmonės vadovo pareigos

Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus:

1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą;

2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

Juridinio asmens vadovas apie inicijuojamą bankrotą privalo nedelsiant pranešti įmonės kreditoriams ir siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos (JANĮ 10 str.) arba vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (JANĮ 11 str.). Derybos susitarimui sudaryti gali trukti nuo 15 iki 30 dienų.

Įmonė, siekdama sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo, t. y. jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomųjų bylų sustabdymo.

Nepavykus susitarti su kreditoriais juridinio asmens vadovas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Juridinio asmens vadovo atsakomybės

Kadangi JANĮ įtvirtina Juridinio asmens vadovui pareigą, o ne teisę inicijuoti bankroto procesą įmonei esant nemokiai, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, jei jis įstatyme numatytų pareigų neįvykdė ar jas įvykdė netinkamai. Todėl yra labai svarbu laiku ir realiai įvertinti savo verslo finansinę situaciją ir laiku imtis veiksmų dėl bankroto proceso inicijavimo, priešingu atveju pasekmės gali būti labai nemalonios.

Taip pat teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti;

2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą;

3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir/ar informacijos.

Kokių veiksmų gali imtis juridinio asmens kreditorius?

Kreditorius, kurio prievolės įvykdymo terminas yra pradelstas gali inicijuoti bankroto procesą skolininkui. Tokiu atveju kreditorius turi išsiųsti pranešimą skolininkui siūlydamas atsiskaityti, sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir/arba priimti bendrą sprendimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Derybos gali trukti nuo 15 iki 30 dienų.

Kreditorius, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pvz.: skolininko turto arešto.

Nepavykus susitarti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui.

Šalių bendradarbiavimas

Kadangi bankroto proceso metu esminius sprendimus dėl juridinio asmens komercinės veiklos tęstinumo priima kreditoriai yra labai svarbu bendradarbiauti ir ieškoti bendro sprendimo, kuris bus palankus abiem šalims. Nes tik tokiu būdu gali būti apsaugoti bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių teisėti interesai.

Įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).

Susitarus su kreditoriais dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka arba pasirašius susitarimą dėl pagalbos galima laikytis jo nuostatų ir be teismo įsikišimo išsaugoti įmonės veiklą.

Nepavykus susitarti klausimą sprendžia teismas

Iki teismo sprendimo (ne)iškelti juridinio asmens bankroto bylą priverstinis įmonės turto realizavimas yra sustabdomas, o iškėlus bankroto bylą tampa nebegalimas skolų išieškojimas, įskaitymas, sustabdomas netesybų ir palūkanų mokėjimas.

Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, o jų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius, kurį skiria teismas įstatyme numatyta tvarka.

Juridinio asmens ūkinė komercinė veikla

Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tačiau tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo turi priimti kreditorių susirinkimas.

Svarbu paminėti, jog vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo turi mokėti visus einamuosius mokėjimus, o jų nemokant jie gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.

Bankrotas nebūtinai turi baigtis įmonės likvidavimu

Pažymėtina, jog bankrutuojanti įmonė, kuri bankroto proceso metu vykdo komercinę veiklą gali iš bankroto pereiti į restruktūrizavimo procesą. Įmonės akcininkams ir kreditoriams pritarus įmonės restruktūrizavimo planui, teismas gali iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Taip pat įmonės byla gali būti nutraukta sudarius taikos sutartį, kurią turi pasirašyti nemokumo administratorius ir visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Taikos sutarties sudarymui reikalingas ir įmonės akcininkų sprendimas. Taikos sutartis gali būti sudaryta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos.

Bankroto byla gali būti nutraukta visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir (arba) bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais. Tokiais atvejais bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo pabaigti įmonės veiklą įsiteisėjimo dienos.

Kadangi įmonės nemokumas laiku nesiimant veiksmų gali sukelti didelės žalos pačiai įmonei, jos darbuotojams, kreditoriams ir ypatingai įmonės vadovui, reiktų jau dabar apsvarstyti ir įvertinti paskelbto karantino pasekmes Jūsų verslui, ir galbūt jau dabar imtis priemonių bei inicijuoti bankroto procesą.

Daugiau informacijos su COVID-19 susijusiais teisiniai klausimais:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės

The post COVID-19. Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams? appeared first on ECOVIS ProventusLaw.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija primena, kad DK 49 straipsnio 31 dalis (dėl darbo nuotoliniu būdu, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą paskelbus karantiną) nesuteikia teisės darbdaviams:

• reguliariai rinkti ir tvarkyti (dokumentuoti) savo darbuotojų sveikatos duomenis apie kūno temperatūrą, pasireiškusius (nepasireiškusius) ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymius (slogą, kosulį, pasunkėjusiu kvėpavimą) ar kt.
• reikalauti iš darbutojų pildyti deklaracijų, anketų ar kitokiu būdu reguliariai teikti informaciją apie jų sveikatos būklę ar jos pokyčius.

2020-03-19

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė informaciją dėl tam tikrų asmens duomenų tvarkymo, kiek tai susiję su esama situacija dėl koronaviruso (COVID-19).

Kokius asmens duomenis galima tvarkyti Darbdavys?

Vertinant, ar reikalinga imtis papildomų apsaugos priemonių – įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu (turinčiu simptomus) asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis karantino, sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui ar sveikatos tikrinimui, darbdavys turi teisę tvarkyti informaciją:

• ar asmuo buvo išvykęs į „rizikos valstybę“;
• ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į „rizikos valstybę“, ar sergančiu COVID-19;
• ar asmuo yra namuose dėl karantino (nenurodant priežasties) ir karantino laikotarpis;
• ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties);
• darbo nuotoliniu būdu pasirinkimo faktas ir kiti darbuotojo darbui taikomi apribojimai;
• kiti būtini duomenys.

Darbdavys turi rinkti duomenis laikydamasis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo, t. y. minimalia apimtimi būtina tikslams pasiekti ir nerinkti perteklinių duomenų.

Kokių veiksmų turėtų vengti Darbdavys?

Darbdavys turėtų susilaikyti nuo darbuotojų temperatūros rodmenų, medicininių pažymų ar kt. panašių rinkimo. Tai negali būti laikoma darbdavio pareiga.

Jei yra nustatytos visuotinės priemonės esamai situacijai valdyti, pavyzdžiui, komandiruočių ir susitikimų ribojimas, renginių atšaukimas, tam tikrų higienos reikalavimų užtikrinimas, duomenų valdytojai neturėtų dėl to pažeisti savo darbuotojų ar kitų duomenų subjektų teisės į asmens duomenų apsaugą, pavyzdžiui, neturėtų reikalauti pateikti asmens duomenis, nebūtinus nustatytos tvarkos vykdymui užtikrinti.

Rekomenduojama vengti minėti COVID-19 virusu susirgusiųjų vardus ir pavardes, taip siekiant išvengti galimo vėlesnio jų šalinamosi ar diskriminacijos.

Darbuotojų informavimas

Darbdavys turi tinkamai informuoti darbuotojus, kokiu tikslu ir apimtimi yra renkama informacija.

Darbdavys valdytojas turėtų imtis aktyvių veiksmų, informuojant darbuotojus  apie simptomus, galimas rizikas, jų valdymo būdus, taikytinas priemones, galimybes dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojų pareigą informuoti apie pasireiškusius COVID-19 ar panašius simptomus ir kt.

Ar tvarkomus sąrašus (kitus asmens duomenis) galima atskleisti valstybės įstaigoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu?

Prašymai pateikti asmens duomenis turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prašoma pateikti statistiką, duomenų valdytojas (duomenų tvarkytojas) neturėtų teikti konkretų duomenų subjektą identifikuojančių duomenų.

Rekomenduojame kiekvieną asmens duomenų teikimo atvejį dokumentuoti, siekiant vėliau užtikrinti atskaitomybės principo įgyvendinimą.

Daugiau informacijos su COVID-19 susijusiais teisiniai klausimais:

• Darbdavio ir darbuotojo santykiai karantino metu
• Darbuotojų asmens duomenų tvarkymas, organizuojant darbą nuotoliniu būdu
• Kaip nuo koronaviruso saugoti gamybos įmonių darbuotojus
• Bankrotas – ką reikia žinoti įmonių vadovams ir kreditoriams?
• Atleidimas nuo sutartinės atsakomybės bei sutarties keitimo galimybės
• 11 dalykų, kuriuos svarbu žinoti apie elektroninį parašą
• Restruktūrizavimas – priemonė gelbėti verslą

The post COVID-19. Asmens duomenų tvarkymas pandemijos metu appeared first on ECOVIS ProventusLaw.