Lietuvos banko bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. sandbox) metus laiko buvo bandoma tarpusavio draudimo (angl. peer to peer, P2P insurance) platforma. Pasibaigus vienerių metų bandomajam laikotarpiui Lietuvos bankas pritarė tarpusavio draudimo koncepcijai Lietuvoje ir rinkai pristatė Tarpusavio draudimo gaires (toliau Gairės). Tai, kad Lietuvos bankas pritaria ir palaiko tarpusavio draudimo plėtrą, laikytina proveržiu nusistovėjusioje draudimo rinkoje, o investuotojams tai yra ženklas dėl palankios reguliacinės aplinkos ir galimybių inovatyviems sprendimams taikymo.
Naujos galimybės „peer-to-peer“, „isurtech“ paslaugų teikėjams
Nors Lietuvoje peer to peer modelis nėra naujas – jau ilgą laiką taikomas finansų rinkoje ir turi savitą reguliavimą, tarpusavio draudimo paslaugų teikimas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, tačiau iš karto suteikdamas daug vilties dėl veiklos paprastumo ir galimybės greitai patekti į rinką, pritaikyti skaitmenizuotus, inovatyvius sprendimus.
Tarpusavio draudimas grįstas bendruomeniškumu. Šiuo bruožu jis panašus, pavyzdžiui, į tarpusavio skolinimo platformas, per kurias gyventojai skolina vieni kitiems. Tarpusavio draudimo platformos atveju dalyviai (gyventojai ar įmonės) jungiasi į bendruomenes, vienijamas tų pačių interesų, ir dalijasi rizika kaupdami bendrą fondą. Dėl nuostolių kompensavimo sprendžia patys bendruomenės nariai.
Lietuvos Banko Gairių tikslas – nustatyti tarpusavio draudimo teikėjams esmines veiklos gaires, gerąsias praktikas ir siekti, kad rinkoje formuotųsi sąžiningas santykis su draudėjais, vartotojais. ECOVIS ProventusLaw atkreipia dėmesį, kad gairių pakankamai negriežtas tonas ir lakoniškas reguliavimas yra puiki galimybė peer-to-peer bendruomenei pritaikyti „insurtech“ sprendimus, kurie sudarytų sąlygas teikti efektyvesnes paslaugas galutiniams vartotojui, automatizuoti sprendimus, sumažinti draudimo paslaugų vertę.
Ne maža dalis startuolių įvertino neužpildytą nišą ir kuria, diegia sprendimus, kurie turi esminius privalumus prieš tradicinio draudimo pasiūlymus, t.y. iš esmės yra koncentruojamasi į individualizuotus sprendimus ir procesų skaitmenizavimą.
Kodėl Lietuva?
Dabartinė Lietuvos teisinė aplinka, „peer-to-peer“ ir „insurtech“ leidžia mesti rimtą iššūkį tradicinėms draudimo bendrovėms, ir tapti realia ir lygiaverčia alternatyva.
Europos Sąjungoje nėra vienodo tarpusavio draudimo reguliavimo ir skirtingose valstybėse tarpusavio draudimo paslaugų teikėjai veikia turėdami draudimo įmonės, draudimo tarpininko, mokėjimo įstaigos, tarpusavio skolinimo platformos licenciją ar be jokios licencijos, tačiau Lietuva laikosi nuoseklesnės pozicijos ir tarpusavio draudimo paslaugų teikėjams netaiko reikalavimo turėti licenciją, gauti leidimą, kas iš esmės reiškia, kad šiai dienai tai nėra licencijuotas dalyvis, tačiau bet kokių atveju tai nereiškia, kad nėra taikomi jokie reikalavimai
Taigi, palanki reguliacinė aplinka Lietuvoje, Lietuvos siekis neatsilikti nuo stipriausių FinTech šalių pasaulyje, siekis, kad draudimo paslaugos būtų labiau pritaikytos prie skaitmeninio amžiaus ir skatinančios inovacijas bei konkurencingumą, sudaro palankias sąlygas tarpusavio draudimo investicijoms Lietuvoje.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti