Lietuvos apeliacinis teismas 2020-07-09 priėmė nutartį, kurioje nusprendė, kad perkančioji organizacija antrą vietą užėmusiam tiekėjui privalo atlyginti daugiau kaip 200 000 eurų žalą, kurią sudaro negautas pelnas, kurį tiekėjas būtų gavęs, jei su juo būtų sudaryta pirkimo sutartis.
Ginčas kilo dėl to, kad perkančioji organizacija buvo paskelbusi projektavimo ir statybos darbų pirkimą, kurį laimėjo tiekėjas, kurio pasiūlymas vėliau dėl neįprastai mažos kainos buvo pripažintas neteisėtu. Pripažinus perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymo eilės sudarymo, neteisėtais, perkančioji organizacija jų nepanaikino ir negrąžino antros vietos laimėtojo į pasiūlymų eilę, kurioje jo pasiūlymas būtų tapęs jau pirmoje vietoje, tačiau ir toliau vykdė neteisėtai sudarytą sutartį, kurią teismas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą paliko galioti.
Lietuvos apeliacinis teismas pasisakydamas dėl antrą vietą užėmusio tiekėjo žalos kompensavimo, nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
- Tas faktas, kad tiekėjas, nesudarydamas viešojo pirkimo sutarties vykdė kitas sutartis, iš kurių gavo net ir daugiau pelno, netrukdo reikalauti negauto pelno dėl nesudarytos pirkimo sutarties. Teismo vertinimu, nėra svarbu, kad ieškovas, perkančiajai organizacijai nepripažinus jo konkurso laimėtoju, sudarinėjo kitas sutartis ir vykdė veiklą, nes bet kokiu atveju, tokios sutartys būtų sudaromos ir perkančiajai organizacijai su tuo pačiu tiekėju sudarius viešojo pirkimo sutartį;
- Perkančioji organizacija gynėsi, nurodydama, kad antroje vietoje likęs tiekėjas per laikotarpį, kai ieškovas būtų turėjęs vykdyti sutartį pasirašytą su perkančiąja organizacija neturėjo reikiamų darbuotojų), todėl nebūtų galėjęs įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Teismo vertinimu ši aplinkybė, kad antroje vietoje likęs tiekėjas neturėjo reikiamo skaičiaus darbuotojų tuo metu, kai būtų pasirašyta sutartis nepatvirtina, jog ieškovas būtų buvęs nepajėgus vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovas didino darbuotojų skaičių, todėl dalyvaudamas viešajame pirkime planuoja savo resursus ir darbus.
- Negautas pelnas, kuris sudarė 208 220,62 eurų buvo teismo priteistas pagal byloje paskirtą ekspertizę, užduodant vieną klausimą ekspertui– kokį pelną (nuostolį) būtų gavęs (galėjęs gauti) rangovas UAB „YY“, jeigu su užsakovu UAB „XX“ būtų sudaręs sutartį pagal savo pateiktą pasiūlymą? Ekspertas negautą pelną paskaičiavo iš pasiūlymo kainos atimant pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas bei pelno mokestį. Sutarties vykdymo sąnaudos buvo paskaičiuotos atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas, oficialiomiskainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SĄMATA.
Šis teismo sprendimas iš esmės geras ženklas tiekėjams, kurie ruošdamiesi viešiesiems pirkimams iš anksto planuoja savo veiklą, darbo apimtis, derasi su subrangovais, atlieka parengiamuosius darbus ir dėl to patiria išlaidų, dėl kurių kompensavimo, esant pažeidimams, gali kreiptis į teismą. Perkančiajai organizacijai tuo tarpu tai yra įspėjimas kruopščiai ir objektyviai vertinti tiekėjų pasiūlymus bei, esant ginčams, išanalizuoti viešosios pirkimo sutarties sudarymo rizikas.
Norėdami gauti daugiau informacijos, ar konsultaciją dėl pažeistų teisių viešuosiuose pirkimuose ar viešojo pirkimo sutarties (ne)sudarymo, kviečiame kreiptis į ECOVIS ProventusLaw komandą.
Parengė ECOVIS ProventusLaw advokato padėjėja Brgida Bacienė ir advokatė Loreta Andziulytė
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti