Nepakeičiami žetonai (angl. non-fungible tokens), geriau žinomi kaip NFTs, jau kurį laiką drebina žiniasklaidą kaip vienas iš didžiausių atradimų po Bitkoino. Nors kiekvienas matėme beždžionių nuotraukas su skirtingomis kepurėmis ar akiniais, tačiau retas suprantame kas iš tikrųjų yra NFT.
Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) NFT apibrėžia, kaip skaitmeninį (neapčiuopiamą) turtą, kuris yra unikalus (vienetinis, nepakeičiamas) ir naudojamas, kaip kolekcionuojami daiktai, o ne kaip mokėjimo ar investavimo priemonės. Pavyzdžiui, Jūsų pirmas įrašas socialiniuose tinkluose galėtų tapti NFT, nes jis yra vienetinis (būtent Jūsų vardas yra ant to įrašo, Jūsų įrašas patalpintas specifiniu laiku – jokio identiško įrašo pasaulyje nėra) ir skaitmeninis (neapčiuopiamas) – sklando interneto erdvėje kaip kodas. Kiti NFT pavyzdžiai – skaitmeniniai bilietai, sutartys, kompiuterinių žaidimų elementai, muzikiniai ar vaizdo įrašai, kortelės, fotografijos ir kita. Fiziniame pasaulyje tokio turto pavyzdys galėtų būti nutapytas paveikslas – vienetinis ir unikalus dalykas.
Pagal aukščiau minėtą apibrėžimą NFTs nebus suprantami kaip virtualusis turtas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos prasme, kaip jį apibrėžia FATF. Tačiau, jeigu toks turtas būtų naudojamas mokėjimų ar investavimo tikslams, jis patektų į virtualaus turto apibrėžimą. Būtent pastaroji NFT rūšis ir yra paplitusi. Asmenys savo kūrinius siekia parduoti, o pirkėjai įsigyti ir po kurio laiko parduoti brangiau. Svarbu paminėti, kad NFTs nusipirkti galima tik su virtualiąja valiuta, dažniausiai Ethereum, dėl to pirkėjai ir pardavėjai turi turėti virtualiųjų valiutų depozitines pinigines. Nusipirkus NFT, jis patektų į tą pačią depozitinę piniginę, iš kurios buvo siųsta virtualioji valiuta.
Svarbu nepamiršti, kad FATF rekomendacijos nėra įpareigojančios ir ES valstybės narės pačios pasirenka kaip įgyvendinti pinigų plovimo reikalavimus savo teisinėje sistemoje. Lietuvos Respublikos atveju, virtualaus turto sąvoka iš viso nėra reglamentuota. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ) įpareigotaisiais subjektais yra pripažįstami tik virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai, virtualiųjų valiutų depozitinių piniginių operatoriai ir pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys. Visos šios veiklos neatskiriamai susijusios su virtualiąja valiuta, į kurios sąvoką nepatenka NFT produktų ypatumai.
Kodėl tai svarbu?
Esant dabartiniam reguliavimui, įmonės, kurios atlieka tarpininkavimo funkciją tarp NFT pirkėjų, pardavėjų ir keitėjų, nėra laikomos įpareigotaisiais subjektais. Tai reiškia, kad tokios įmonės neprivalo sužinoti pirkėjų ir pardavėjų tapatybės, jų turto kilmės, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartinus arba didelės vertės sandorius ar laikytis kitų PPTFPĮ numatytų reikalavimų. Visi sandoriai tokio pobūdžio prekyvietėse gali būti atliekami anonimiškai.
Tokia nereguliuojama veikla kelia pavojų pinigų plovimui. Tai nauja terpė nusikaltėliams daryti didžiules operacijas anonimiškai naudojantis virtualiosiomis valiutomis. Supaprastintas pinigų plovimo pavyzdys naudojantis NFT prekyvietėmis:
- nusikaltėlis sukuria dvi anonimines virtualiosios valiutos pinigines ir vienoje iš jų laiko neteisėtai įgytas lėšas, o kitoje savo sukurtą NFT;
- nusikaltėlis susikuria dvi paskyras NFT prekyvietėje, patalpina savo NFT įsivardinęs norimą kainą ir pats iš savęs nusiperka NFT;
- išgrynintas lėšas deklaruoja, kaip gautas iš teisėto turto pardavimo.
Paminėtina, kad NFT prekyvietės, kurios teikia depozitinės piniginės paslaugas – suteikia naudotojui piniginę, kurioje jis gali laikyti savo virtualiąsias valiutas ir tuo pačiu NFTs, būtų laikomos depozitinių virtualiųjų valiutų operatorėmis ir joms galiotų PPTFPĮ numatyti reikalavimai, kas reikštų, kad klientai nebūtų anonimai.
Dabartinė NFT rinka sparčiai plečiasi – pastebima, kad operacijų skaičius kas metus keliagubai auga, NFTs kiekis ir pobūdis tik didėja ir net didžiosios korporacijos įsitraukia į NFT leidimą. Antras pagal brangumą NFT siekė 52,700,000 USD, o pardavėjo tapatybė iki šiol nežinoma.
Parengė ECOVIS ProventusLaw partnerė Inga Karulaitytė ir teisnininkas Vilius Neverdauskas
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti