2019-12-09
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (toliau – LAT) šių metų lapkričio 27 d. priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl darbo užmokesčio mobiliajam darbuotojui už viršvalandinį darbą, nakties darbą ir darbą poilsio dienomis mokėjimo.
LAT priminė, jog viršvalandinį darbą apibūdiną trys pagrindiniai požymiai:
– jis yra dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę,
– jis yra dirbamas esant darbdavio nurodymui ar su darbdavio žinia,
– yra galimas tik įstatyme numatytais išimtiniais atvejais ar esant rašytiniam darbuotojo prašymui/sutikimui.
Nors tarp ieškovo ir atsakovo nekilo ginčas dėl pačios aplinkybės, jog ieškovas dirbo viršvalandžius, tačiau nebuvo aišku, kam tenka įrodinėjimo pareiga bei ar apskritai buvo darbdavio nurodymas dirbti viršvalandžius.
LAT pažymėjo, jog tam tikrų darbo bylų kategorijų atvejais faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka darbuotojui, o ne darbdaviui. Tai reiškia, kad negalima a priori teigti, kad visų darbo bylų atvejais faktinių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka išimtinai darbdaviui.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, LAT išaiškino, jog negalima reikalauti, kad darbdavys įrodytų tai, ko įrodyti jis objektyviai negali, t. y. darbuotojui išduoto nurodymo dirbti viršvalandžius nebuvimo. Teismo teigimu, šios faktinės aplinkybės egzistavimą turėjo įrodyti būtent darbuotojas, kuris siekdamas apginti galimai pažeistas jo subjektines teises, pareiškė atitinkamą subjektinį reikalavimą.
Darbuotojui neįrodžius darbdavio nurodymo dirbti viršvalandžius egzistavimo, LAT pareiškė, jog nėra jokio pagrindo spręsti dėl padidinto tarifo darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą mokėjimo.
Su visa 2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite susipažinti čia.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti