2020-03-05
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) š. m. vasario 13 d. priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kuomet darbuotojai pereina dirbti pas tiesioginį konkurentą.
Byloje, kuomet vienos įmonės darbuotojai įsidarbino konkuruojančioje bendrovėje, LAT pateikė svarbius išaiškinimus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais perviliojamų darbuotojų. Teismas pažymėjo, jog tokiu atveju nesąžiningos konkurencijos veiksmai nustatomi atsižvelgiant į:
- darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo,
- darbo sutarčių nutraukimo priežastis,
- darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje.
Teismas pažymėjo, jog faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, dar nereiškia savaime nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodinėjimo. Tokie įrodymai gali būti, pavyzdžiui, darbo sutarties nutraukimas be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų ir pan.
Kadangi tiesioginio viliojimo faktą įrodyti sunku ar to padaryti neįmanoma, apie žodinio arba pagrįsto bendru supratimu susitarimo buvimą teismas taip pat sprendžia iš perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų.
Nekonkuravimo ir/ar konfidencialumo susitarimo nebuvimas neatleidžia nuo pareigos neatskleisti komercinės paslapties
Š. m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat buvo analizuojami klausimai dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Šioje byloje buvo keliami klausimai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais perviliojamų darbuotojų, kurie neteisėtai atskleidė buvusio darbdavio komercines paslaptis.
Teismas, analizuodamas situaciją, rėmėsi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 16 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta norma, jog asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Buvo prieita išvados, jog šis įpareigojimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar sudarytas nekonkuravimo ir/ar konfidencialumo susitarimas.
Darbuotojui pasirašiusiam darbo sutartį, turinčią blanketinę nuostatą, nukreipiančią į darbo tvarkos taisykles, kuriose yra įtvirtinta pareiga saugoti darbdavio konfidencialią informaciją, nepaisant aplinkybės, jog jis nėra pasirašęs konfidencialumo susitarimo, taikoma įstatyminė pareiga saugoti darbdavio komercines paslaptis.
Konkuruoti reikia sąžiningai, o ne pasinaudojus neteisėtai gauta konkurento konfidencialia informacija
Sąžininga konkurencija yra skatintinas ir neišvengiamai būtinas reiškinys laisvoje rinkoje. Tačiau reikia nepamiršti, jog pasinaudojimas neteisėtai įgyta komercine paslaptimi bei konkuruojančios įmonės darbuotojų perviliojimas pasinaudojant komercinę paslaptį sudarančia informacija turi būti vertinami kaip nesąžininga konkurencija KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme bei neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.
Susidūrus su situacija, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmais yra perviliojami darbuotojai ir/ar yra atskleidžiama konfidenciali darbdavio informacija, reikėtų nepamiršti, jog darbdavys gali ginti savo pažeistas teises teisme ir prašyti atlyginti jo patirtus nuostolius. Bylose dėl žalos, kilusios atskleidus komercinę paslaptį, atlyginimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl:
1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginių nuostolių) priteisimo;
2) negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) priteisimo;
3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo.
Konfidencialios informacijos apsauga
Teismui vertinančiam ar gali būti konstatuojamas konfidencialios informacijos atskleidimo faktas nėra svarbu kiek vidinių darbdavio dokumentų reglamentuoja konfidencialios informacijos apsaugą, jei bent viename yra aiškiai apibrėžta kokia informacija yra laikoma konfidencialia, o kokia komercine paslaptimi.
Siekiant užkirsti kelią ginčams arba palengvinti įrodinėjimo procesą teisme, darbdaviai turi imtis priemonių, t. y. susitvarkyti įmonės vidinius dokumentus, apibrėžti, kokia įmonės informacija yra konfidenciali ir kokia šios informacijos dalis laikoma komercine paslaptimi. Taip pat imtis priemonių konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių apsaugai, pavyzdžiui darbuotojams suteikti slaptažodžius prisijungiant prie savo kompiuterių ir/ar prie tam tikrų įmonės failų, kuriuose saugoma informacija laikytina komercinėmis paslaptimis ir pan. Darbdavys turi imtis tokių veiksmų ir priemonių, kurios pagal jo vykdomą veiklą, darbo specifiką ir kitus individualius požymius būtų veiksmingiausios.
Jeigu norite apsisaugoti nuo darbuotojų nesąžiningos konkurencijos ir apsaugoti savo konfidencialią informaciją bei vėliau išvengti brangiai kainuojančių teismų, kviečiame konsultuotis su ECOVIS ProventusLaw darbo teisės specialistais.
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekti